„Kremerata Baltica“ festivalis Paliesiaus dvare | 2025

Nuostabusis „Kremerata Baltica“ festivalis sugrįžta į Paliesiaus dvarą! Liepos 11–12 d. antrą kartą dvare organizuojamas festivalis šįkart nustebins dar daugiau koncertų, dar daugiau talentingų atlikėjų ir dar daugiau meistriškai atliekamų kūrinių, tarp kurių suskambs ir džiazas, ir šiuolaikinė klasika, ir Maestro Gidon Kremer laiškų fragmentai.

Festivalyje pasirodys vienas garsiausių šių dienų smuikininkų Gidon Kremer, jo įkurtas ir „Grammy“ apdovanojimą pelnęs orkestras „Kremerata Baltica“ ir žymūs kviestiniai solistai. Saksofonu gros daugybę apdovanojimų, įskaitant „Grammy“, pelnęs amerikietis Joe Lovano, fortepijonu skambins vienas įdomiausių Suomijos muzikantų, iškart dėl stiliaus atpažįstamas Olli Mustonen, smuiku grieš jaunoji Belgijos smuikininkė Pauline van der Rest, gavusi ne vieną pirmąją premiją nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, o vibrafonu – pagrindinio „Kremerata Baltica“ perkusininko statusą turintis, tikru magu vadinamas ukrainietis Andrei Pushkarev. Tekstus skaitys žinomas aktorius, muzikantas ir skaitovas Giedrius Arbačiauskas. Nepraleiskite šio įspūdingo renginio, kuriame pasaulinės garsenybės ir gražiausi kūriniai Paliesiaus dvare sukurs muzikos stebuklą!

Gidon Kremer gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje, Latvijoje. Būdamas ketverių metų pradėjo mokytis pas savo tėvą ir senelį, žymius stygininkus. Septynerių įstojo į Rygos muzikos mokyklą, kurioje sparčiai tobulėjo, o sulaukęs šešiolikos buvo apdovanotas Latvijos Respublikos pirmąja premija. Po dvejų metų pradėjo studijuoti Maskvos konservatorijoje pas David Oistrakh. G. Kremer pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų: premijas 1967 m. Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje ir 1969 m. Monrealio tarptautiniame muzikos konkurse, pirmąsias premijas 1969 m. Paganini ir 1970 m. P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose.

O per pastaruosius penkis dešimtmečius jis užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos atlikėjų. Jis koncertavo beveik visose svarbiausiose koncertų salėse kaip rečitalistas ir su garsiausiais Europos ir Šiaurės Amerikos orkestrais, bendradarbiavo su daugeliu žymiausių pastarojo pusšimčio metų dirigentų.

Smuikininko repertuaras yra neįprastai platus ir įvairus, apimantis klasikinį ir romantinį periodus. Atlikėjas taip pat puikiai išmano XX a. ir XXI a. kompozitorių darbus, pavyzdžiui, A. Berg, H. W. Henze ir K. Stockhausen kūrinius. G. Kremer vardas siejamas ir su tokiais pasaulinio garso kompozitoriais kaip Alfred Schnittke, Arvo Pärt, Giya Kanchel, Sofija Gubaidulina, Valentin Silvestrov, Luigi Nonu, Edison Denisov, Aribert Reimann, Pēteris Vasks, John Adams, Victor Kissine, Michael Nyman, Philip Glass, Leonid Desyatnikov ir Astor Piazzolla. Atlikdamas jų kūrinius, smuikininkas gerbia muzikines tradicijas ir šaknis, tačiau taip pat meistriškai išryškina jų šviežumą bei modernumą. Galima sakyti, jog šiandien nėra kito tokio aukšto lygio solisto, taip plačiai garsinančio modernių ir šiuolaikinių kompozitorių darbus, skirtus smuikui.

G. Kremer yra itin produktyvus atlikėjas, išleidęs daugiau kaip 120 albumų. Daug albumų apdovanoti: galima paminėti „Grand prix du Disque“, „Deutscher Schallplattenpreis“, „Ernst von Siemens Musikpreis“, „Bundesverdienstkreuz“, „Premio dell ‘Accademia Musicale Chigiana“, „Triumph“ premiją 2000 m. (Maskva), „Unesco“ premiją 2001 m., „Saeculum Glashütte Original MusikFestspielPreis“ 2007 m. (Drezdenas), Rolfo Schocko premiją 2008 m. (Stokholmas), Stambulo muzikos festivalio „Lifetime Achievement“ apdovanojimą, gautą 2010 m. ir „Una Vita Nella Musica – Artur Rubinstein“ premiją 2011 m. (Venecija). 2016 m. Gidon Kremer buvo įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu.

1997 m. garsiojo G. Kremer įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, pelnęs „Grammy“ apdovanojimą, laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje.

Šiam orkestrui Maestro sąmoningai pasirinko jaunus, entuziastingus muzikantus. Esminis „Kremerata Baltica“, kaip meninės asmenybės, bruožas – kūrybiškas požiūris į programas, kurios dažniausiai neapsiriboja pagrindinėmis tendencijomis ir kurių metu buvo atliktos tokių kompozitorių kaip Arvo Pärt, Giya Kancheli, Pēteris Vasks, Leonid Desyatnikov ir Alexander Raskatov kūrinių pasaulinės premjeros. „Kremerata Baltica“ yra būdas žymiajam smuikininkui, kuris yra ne tik steigėjas, bet ir orkestro meno vadovas, dalytis menine patirtimi su naująja karta. Orkestras taip pat kartu skatina bei įkvepia Baltijos šalių muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

„Kremerata Baltica“ koncertavo daugiau nei 50 šalių, atliko per 1 000 koncertų 600 miestų. Ansamblio repertuaro platumas atsispindi apdovanojimus pelniusioje diskografijoje. ECM išleistas Mieczysławo Weinbergo kūrinių albumas buvo nominuotas 2015 m. „Grammy“ apdovanojimui, o Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų su Anna Vinnickaja įrašas pelnė 2016 m. „ECHO Klassik“ apdovanojimą. Weinbergo simfonijų Nr. 2 ir Nr. 21 įrašas, atliktas kartu su Birmingemo miesto simfoniniu orkestru ir Mirga Gražinyte-Tyla, 2020 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimą.

Dėl COVID-19 apribojimų 2020 m. orkestras negalėjo kaip įprastai susitikti, repetuoti, rengti koncertų ir keliauti po pasaulį. Tačiau skirtingose šalyse gyvenantys orkestro nariai neprarado noro muzikuoti ir džiuginti žmones. Lietuvoje gyvenantys „Kremerata Baltica“ nariai pradėjo rengti programas ir koncertuoti Lietuvoje, o Latvijoje gyvenantys nariai pradėjo koncertuoti Latvijoje ir Estijoje. Šitaip gimė „Kremerata Lithuanica“ ir „Kremerata Lettonica“.

Joe Lovano – saksofonininkas, kompozitorius ir prodiuseris, nebijantis ieškoti naujų meninės išraiškos būdų. Jis pelnė „Grammy“ apdovanojimą už albumą „52nd Street Themes“ ir yra gavęs 14 kitų nominacijų. Be to, daug kartų laimėjo garsiausio džiazo žurnalo „DownBeat“ kritikų ir skaitytojų apklausas bei „JazzTimes“ ir Džiazo žurnalistų asociacijos apdovanojimus kaip tenoro saksofonininkas, metų muzikantas ir už metų džiazo albumą. Jis išleido daugybę albumų – pavyzdžiui, net 25 albumus kaip pagrindinis atlikėjas su legendine „Blue Note Records“ įrašų kompanija. Taip pat bendradarbiavo su daug žymių atlikėjų, dėsto universitetuose ir turi garbės daktaro laipsnį.

Olli Mustonen – pianistas, kompozitorius ir dirigentas. Jam visa tai yra viena: jis yra tiesiog muzikantas. Jis nemato prasmės atskirti šių dalykų, todėl yra puikiai įvaldęs visas tris disciplinas ir atlieka išskirtinį vaidmenį šiuolaikiniame muzikos pasaulyje. Olli Mustonen, pasižymintis beribe energija, kūrybišku ir itin reflektyviu požiūriu į muziką, yra vienas iš nedaugelio pianistų, kurio savitas stilius atpažįstamas akimirksniu. Jis žinomas dėl grojimo išraiškingumo ir intensyvumo bei kaip krištolas skaidraus, beveik perkusiško prisilietimo, jo interpretacijos pasižymi sprogstamų proveržių ir jautraus santūrumo samplaika. „Tai ne tik vienas įdomiausių Suomijos muzikantų, bet ir žmogus, kuriantis netikėtumus, intensyvumus ir nuostabą, kurie muzikos versle yra labai reti“ (dienraštis „Süddeutsche Zeitung“).

Belgijos smuikininkė Pauline van der Rest gimė Briuselyje 2004 m. ir groja smuiku nuo 6 metų. Ji sėkmingai dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir pelnė daug pirmųjų prizų: pavyzdžiui, vien 2018 m. laimėjo pirmąją vietą Grumiaux konkurse, Odesos tarptautiniame smuikininkų konkurse ir Klasikinės akademijos konkurse Lježe, kur grojo su Karališkuoju Lježo filharmonijos orkestru ir pelnė publikos prizą. Ji koncertavo tokiose prestižinėse salėse kaip „Flagey“ ir „Bozar“ Briuselyje, Hamburgo „Laeiszhalle“ ir kt., grojo su įvairiais orkestrais.

Kijeve gimęs vibrafonininkas Andrei Pushkarev būdamas 22 metų tapo jauniausiu Ukrainos simfoninio orkestro pagrindiniu timpanistu. 1999 m. muzikantas prisijungė prie kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ ir iki šiol turi pripažinto solisto ir pagrindinio šio kolektyvo perkusininko statusą. Su orkestru jis gastroliuoja visame pasaulyje bei įrašinėja garsiose leidyklose – pavyzdžiui, kaip solistas dalyvavo albumo „After Mozart“, pelniusio „Grammy“ apdovanojimą, įrašyme. Jis yra didžiulis džiazo entuziastas ir išvystė G. Kremerio pasiūlytą projektą „Bach Vibrations“, kuriame interpretuoja Bacho kūrinius džiazo stiliumi. „Andrei Pushkarev ir jo vibracijos ypatingos – jis ne šiaip geras muzikantas, o tikras magas“, – teigia G. Kremer.

Festivalio atidarymo koncerto „Gyvenimo fragmentai laiškuose“ skaitovas Giedrius Arbačiauskas – žinomas Lietuvos aktorius, filmų įgarsintojas, muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, puikiai valdantis plataus diapazono balsą. Vaidino keliuose filmuose („Kai apkabinsiu tave“, „Neskubėk gyventi“), dalyvavo TV projekte „Žvaigždžių duetai“ ir „Auksinis balsas“, nuolat pasirodo koncertuose ir spektakliuose.