Lankytinos vietos šalia Paliesiaus

Nalšios žemė. Ar girdėtas pavadinimas? Tai istorinės aukštaičių genties žemės, ežerų ir miškų kraštas. Kviečiame pažinti šias dar neatrastas, mažai žinomas vietas Rytų Lietuvoje, visai netoli Paliesiaus dvaro.

Šalia dvaro parke yra įrengti itin patogūs pažintiniai takai su specialia danga ir daug stotelių poilsiui. O didesnius iššūkius mėgstančius pasivaikščiotojus kviečiame patyrinėti tris pažintinius takus šalia plytinčiame miške, Milašiaus telmologiniame draustinyje: čia yra 2,3 km, 5 km ir 8 km takai su nuorodomis.

Taip pat siūlome dviračių maršrutus, kad galėtumėte ištirti dar daugiau apylinkių. Dviračius galite išsinuomoti Paliesiaus dvare!

Mielagėnų miestelis | 3,5 km

Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje saugomi didžiuliai turtai – bažnyčią puošia dailininko Vinco Smakausko paveikslai ir skulptūros, yra puikiai išsilaikę apie 1830-uosius metus pastatyti išraiškingų formų ir proporcijų vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stiliaus vartai su varpine. Mielagėnų bažnyčios architektūra žinovų lyginama su Vilniaus arkikatedros bazilikos. Pats Mielagėnų miestelis kadaise buvo labai svarbus centras, kuriam 1768 m. buvo suteikta privilegija kiekvieną savaitę rengti turgus, o tris kartus per metus – prekymečius.

https://goo.gl/maps/pHenaPvTCeXG6wAF7

Kukutėliai | 6,6 km

Kukutėliai, dar vadinami Kukučiais ir Mažaisiais Kukučiais, susikūrė XVI a. vid., Valakų reformos metu. Priklausė Pacams, o nuo XVII a. – Dysnos dvaro Erzvėto palivarkui. Minimi 1622 m. LDK vyriausiojo vėliavininko Petro Paco surašytame „inventoriuje“, kuriame jis Erzvėto dvarą ir Kukutėlius padovanojo Tverečiaus vienuolynui. Tuo metu kaime buvo 6 valakai žemės, gyveno 6 šeimos. Iki XIX a. antros pusės kaimas vadintas Kukučiais, vėliau Mažaisiais Kukučiais. Lenkų okupacijos metais čia veikė slapta lietuviška dviklasė mokykla (nuo 1921 m.), kuri rengdavo vaikus į Švenčionių lietuvių gimnaziją. Šiame kaime gimė žymi botanikė, biomedicininių mokslų daktarė Angelė Meilutė Baliūnienė. Kaime išlikę vertingų XIX a. pab.–XX a. pr. pastatų (dvigalių pirkių su tvartais, svirnas), smulkios architektūros statinių.

https://goo.gl/maps/krJaUNJVzLavje4X7

Tverečius | 15 km

Įsikūręs prie Dysnos upės ir Tverečiaus ežero. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1501 m. liepos 21 d., kada didikai Viešgailos pasirašė Tverečiaus baltųjų fundacinį raštą, o po trijų dienų buvo įkurdinti ir baltieji kanauninkai – vienuoliai augustinai (Tverečiaus vienuolynas). Miestelio puošmena – 1906 m. statyta Švč. Trejybės bažnyčia. Prie miestelio kapinių galima pamatyti išlikusį vokiečių Pirmojo pasaulinio karo laikų įtvirtinimą.

https://goo.gl/maps/A5Mf46Xn6hXtNjMeA

Raščiūnai | 15 km

Kaime esantys karo bunkeriai – tai dalis nesuskaičiuojamų Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų, nusitęsusių net į Baltarusijos teritoriją. Vokietijos kariuomenė čia buvo įsitvirtinusi net trejus metus. Įvairios paskirties kariniai statiniai išdėstyti maždaug 50 km ilgio ruože abipus Adutiškio-Vidžių kelio. Pelkėtame miške prie Raščiūnų kaimo jų yra 2, Raščiūnų ir Guntauninkų kaimuose (abu Mielagėnų apylinkėje) – 6, Svirkų, Bonėnų, Kėkštų, Didžiasalio kaimuose (visi Dysnos apylinkėje) – 7, Cepeliškės, Kliukų, Tverečiaus ir Popovkos kaimuose (visi Tverečiaus apylinkėje) – 8 (vietos gyventojų teigimu, jų esą daugiau).

https://goo.gl/maps/E1grvjm5xZQipsdEA

Sirvėtos regioninis parkas | 23 km

Išsiskiria kalvotu aukštumos reljefu, kuriame išsibarstę kaimai, pavienės sodybos, piliakalniai, pilkapiai, alkakalniai, unikalūs medžiai senoliai ir nenuilstantys šaltiniai. Kone kiekviena vietovė yra apipinta legendomis ir padavimais. O parko gamtos objektai – ilgaamžiai, savo forma unikalūs Adamavo ir Stanislavavo ąžuolai, Liepų pavėsinė, Lino verdenės šaltinis.

Čia gyvena niūriaspalviai auksavabaliai, mažosios suktenės, raudonpilvės kūmutės, pilkosios gervės, didieji baubliai. Ežerą supančiuose jaunuolynuose aptinkami Sirvėtos regioninio parko simboliu tapę kukučiai.

https://goo.gl/maps/x2M6VevUUG9u34Xw7

SIŲSTI UŽKLAUSĄ +370 626 82 760