Aprašymas
Rugpjūčio 15 d. į Paliesiaus dvarą sugrįžta pasaulinio garso Prancūzijos pianistas Jean-Marc Luisada – šįkart jis kviečia klausytojus į fantazijų ir noktiurnų pasaulį.
Skambės Josepho Haydno, Fryderiko Chopino ir Gabrielio Fauré kūriniai, atskleidžiantys fantazijų ir noktiurnų žanrų įvairovę bei grožį. Chopino romantika, Haydno žaismingumas ir elegantiška Fauré introspekcija susipins į vieną subtilią muzikinę kelionę.
Jean-Marc Luisada 1985 m. laimėjo Varšuvoje vykstantį F. Chopino konkursą ir dabar yra žinomas kaip vienas geriausių ir įdomiausių F. Chopino interpretuotojų visame pasaulyje. Jis teigia esąs XIX a. žmogus ir dažnai pabrėžia mylintis praeitį, slypinčią muzikoje. Pianistas garsėja kaip fortepijono poetas, pasižymintis išskirtine gracija ir netikėtomis interpretacijomis. Šarmingasis J.M. Luisada groja publikos sielai. Kartais scenoje jam patinka pajuokauti.
Į pirmąją savo fortepijono pamoką pianistas nuėjo būdamas šešerių Paryžiuje – jį mokė Denyse Riviere ir Marcel Ciampi. Vėliau muzikantas savo studijas tęsė Didžiojoje Britanijoje, Yehudi Menuhin muzikos mokykloje, ir Paryžiaus nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje. Muzikantas fortepijono paslapčių mokėsi iš Dominique Merlet, Geneviève Joy-Dutilleux, Nikita Magaloff, Paul Badura-Skoda, Milosz Magin ir kt.
J. M. Luisada yra tarptautinių Dino Ciani Milane (1983) ir Fryderyk Chopin Varšuvoje (1985) konkursų laureatas. Muzikantas bendradarbiauja su žymiais Europos orkestrais, diriguojamais Charles Dutoit, Adam Fischer, Michael Plasson ir kitų batutos meistrų. Kamerinę muziką pianistas groja su „Fine Arts“, „Sine Nomine“, Kociano ir Talicho kvartetais bei garsiais instrumentininkais. Jo karjerą lydi gastrolės po visą pasaulį, albumai, išleisti su įrašų studijomis „Deutche Grammophon“, „Sony“, „RCA Red Seal“ ir kt., bei apdovanojimai Prancūzijos ordinais už nuopelnus meno ir literatūros srityje. Šiuo metu pianistas dėsto Alfred Cortot muzikos mokykloje Paryžiuje.
Informacinis partneris:
Programa
F. Chopin – Nocturne H-dur, op. 62
G. Fauré – Nocturne Nr. 2 H-dur
F. Chopin – Nocturne Des-dur, op. 27 Nr. 2
G. Fauré – Nocturne Nr. 6 Des-dur
F. Chopin – Fantazija, op. 49
– – – – Pertrauka – – – –
J. Haydn – Variacijos „Un piccolo divertimento“
F. Chopin – Berceuse (Lopšinė)
F. Chopin – Scherzo Nr. 3 cis-moll
Šio koncerto pasiūlymai
Neseniai Prancūzų institutas Lietuvoje minėjo savo veiklos 25-metį. Esu laimingas, kad Instituto gyvavimą galėjau ir galiu stebėti tiek iš šalies, tiek kartais būdamas aktyvesnis jo dalyvis. Tačiau su prancūzų kultūra draugauju, galima sakyti, nuo gimimo, nes esu lietuvis, gimęs Lietuvoje, Užpalių miestelyje, ir per gimtąją tėvų kalbą kartu su prancūzais mane sieja ta pati lotyniška abėcėlė: tik lietuvių rašytinėje kalboje – 32 raidės, o prancūzų 26. Meilė Prancūzijai prasidėjo nuo Charles’io Perrault pasakų, paskui – Alexandre’o Dumas romanų „Juodoji tulpė“, „Trys muškietininkai“ ir itin jausmingo Alphonse’o Daudet kūrinio „Laiškai iš mano malūno“… Būtent jausmingumas – įsivaizduoju, kad tai antra priežastis, dėl kurios myliu prancūzus ir Prancūziją.
O pirmasis profesinis susidūrimas su frankofonija įvyko, vos tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kai Panevėžyje vyko tarptautinis vaikų teatrų festivalis, ir, būdamas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos specialybės trečiakursis, dariau reportažą bei interviu su vieno Pietų Prancūzijos vaikų teatro trupės vadove, vardu Arlette. Per daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos žiniasklaidoje publikavau daugiau nei du šimtus tekstų frankofonijos temomis, pusė iš jų – interviu su svarbiais prancūzų kultūros ir meno atstovais. Čia – statistika-buhalterija, ji, savaime suprantama, negali iliustruoti emocinio ryšio su pasaulio kultūros, mados ir gastronomijos sostine, net jei būčiau suskaičiavęs, kiek taurių šampano išragauta per įvairius frankofonijos renginius, atidaromas parodas, knygų, kino filmų, parfumerijos kūrinių pristatymus, susitikimus tête-à-tête, kurie išaugo į renginių ciklą „Tête-à-tête“, organizuojamą Prancūzų instituto.
Esu dėkingas sutiktiems žmonėms, ypač savo šeimai ir kolegoms iš redakcijų, kuriose dirbau, kad ši publikacijų paroda, kurios kiekvienas puslapis, kiekvienas vaizduojamas susitikimas – tai dar viena atskira istorija, nors maža dalele iliustruotų Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių jėgą. Ryšių, kurie iš tikrųjų užsimezgė dar diplomatinių santykių tarp abiejų valstybių aušroje, prieš šimtmetį, 1922-aisiais. Ryšių, kurių visiškai nenutraukė ir neužtildė sovietinė okupacija, kai net ir autoritarinio Maskvos režimo laikais, šaltojo karo metais, galėjom pamatyti vieną kitą prancūzų filmą, išgirsti Mireille Mathieu ar Joe Dassiną, skaityti François Rabelais, Jeaną Jacques’ą Rousseau, Voltaire’ą, daugelį XIX amžiaus klasikų. O šiandien, laimei, iš esmės galime viską: nuo Marcelio Prousto, Albert‘o Camus iki Frédérico Beigbeder ir Annie Ernaux; nuo brolių Lumièreʼų iki François Ozono; nuo Charles’io Aznavouro iki Aya Nakamura…
Parodą „Mano Prancūzija: 25 meilės metai“ norėčiau dedikuoti savo gimtosios Užpalių gimnazijos prancūzų kalbos mokytojams – Renai Šliogerienei ir į Amžinybę prieš daugelį metų iškeliavusiam Kazimierui Kuliešiui.
Širdingai jūsų –
Valdas Puteikis, žurnalistas
Paroda veiks iki 2026 m. rugsėjo 20 d.
Traukiniai į Ignaliną iš Vilniaus (ir kitų miestų) keliauja kelis kartus per dieną, kelionė patogi ir ekologiška.
Bilietų kainas ir tvarkaraštį galite rasti ČIA
Patogia kelione nuo Ignalinos iki Paliesiaus dvaro ir atgal galime pasirūpinti mes.
Susisiekite su mumis: el.p. info@paliesiausdvaras.lt, tel.: +370 626 82 760 ir padėsime pasiekti Paliesiaus dvarą!
P.S. Dėl pavėžėjimo paslaugos prašome susisiekti su mumis ne vėliau kaip 3 d.d. iki atvykimo datos.
Paliesiaus dvaro krautuvėlė „Laukinės žąsys“ plačiai pravėrė savo duris ir nekantriai laukia lankytojų.
Čia rasite dvaro estetiką bei idėjas atspindinčių dalykų: dizainerių sukurtų drabužių, kvepalų, juvelyrinių dirbinių, kilimų, indų, prieskonių ir kitokių įdomybių. Kiekvienas jų turi ypatingą istoriją!
Pasižvalgykite mūsų el. parduotuvėje.
Paliesiaus dvare įsikūrusi kepyklėlė nėra didelė, bet čia viskas daroma nuoširdžiai. Bandelėms, pyragams ir duonai perkame miltus iš vietinių ūkininkų, stengiamės naudoti kuo daugiau kokybiškų vietos produktų, laikomės autentiškų receptų. Mūsų kepiniai ir didžiausiems smaližiams, ir išrankiesiems.
Naujienos