Gidon Kremer ir Kremerata Baltica: „Beieškant muzikos“ | Fuad Ibrahimov (dirigentas, Azerbaidžanas)

Į Paliesių grįžta maestro Gidon Kremer, vienas garsiausių šių laikų smuikininkų, ir orkestras „Kremerata Baltica“, pelnęs „Grammy“ apdovanojimą! G. Kremer pasirodė garsiausiose viso pasaulio scenose, bendradarbiavo su žymiausiais orkestrais, dirigentais ir kompozitoriais, išleido per 120 albumų, kurių daugelis buvo apdovanoti. O jo įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ koncertavo daugiau nei 50 šalių, atliko per 1 000 koncertų aplankant 600 miestų ir yra laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje. Dirigentas Fuad Ibrahimov yra Miuncheno naujosios filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas, Baku kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas, o 2024 m. jis taip pat buvo paskirtas Azerbaidžano valstybinio simfoninio orkestro muzikos vadovu. Tad kviečiame tokio įspūdingo įžymybių koncerto nepraleisti!

Gidon Kremer gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje, Latvijoje. Būdamas ketverių metų pradėjo mokytis pas savo tėvą ir senelį, žymius stygininkus. Septynerių įstojo į Rygos muzikos mokyklą, kurioje sparčiai tobulėjo, o sulaukęs šešiolikos buvo apdovanotas Latvijos Respublikos pirmąja premija. Po dvejų metų pradėjo studijuoti Maskvos konservatorijoje pas David Oistrakh. G. Kremer pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų: premijas 1967 m. Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje ir 1969 m. Monrealio tarptautiniame muzikos konkurse, pirmąsias premijas 1969 m. Paganini ir 1970 m. P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose.

O per pastaruosius penkis dešimtmečius jis užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos atlikėjų. Jis koncertavo beveik visose svarbiausiose koncertų salėse kaip rečitalistas ir su garsiausiais Europos ir Šiaurės Amerikos orkestrais, bendradarbiavo su daugeliu žymiausių pastarojo pusšimčio metų dirigentų.

Smuikininko repertuaras yra neįprastai platus ir įvairus, apimantis klasikinį ir romantinį periodus. Atlikėjas taip pat puikiai išmano XX a. ir XXI a. kompozitorių darbus, pavyzdžiui, A. Berg, H. W. Henze ir K. Stockhausen kūrinius. G. Kremer vardas siejamas ir su tokiais pasaulinio garso kompozitoriais kaip Alfred Schnittke, Arvo Pärt, Giya Kanchel, Sofija Gubaidulina, Valentin Silvestrov, Luigi Nonu, Edison Denisov, Aribert Reimann, Pēteris Vasks, John Adams, Victor Kissine, Michael Nyman, Philip Glass, Leonid Desyatnikov ir Astor Piazzolla. Atlikdamas jų kūrinius, smuikininkas gerbia muzikines tradicijas ir šaknis, tačiau taip pat meistriškai išryškina jų šviežumą bei modernumą. Galima sakyti, jog šiandien nėra kito tokio aukšto lygio solisto, taip plačiai garsinančio modernių ir šiuolaikinių kompozitorių darbus, skirtus smuikui.

G. Kremer yra itin produktyvus atlikėjas, išleidęs daugiau kaip 120 albumų. Daug albumų apdovanoti: galima paminėti „Grand prix du Disque“, „Deutscher Schallplattenpreis“, „Ernst von Siemens Musikpreis“, „Bundesverdienstkreuz“, „Premio dell ‘Accademia Musicale Chigiana“, „Triumph“ premiją 2000 m. (Maskva), „Unesco“ premiją 2001 m., „Saeculum Glashütte Original MusikFestspielPreis“ 2007 m. (Drezdenas), Rolfo Schocko premiją 2008 m. (Stokholmas), Stambulo muzikos festivalio „Lifetime Achievement“ apdovanojimą, gautą 2010 m. ir „Una Vita Nella Musica – Artur Rubinstein“ premiją 2011 m. (Venecija). 2016 m. Gidon Kremer buvo įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu.

1997 m. garsiojo G. Kremer įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, pelnęs „Grammy“ apdovanojimą, laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje.

Šiam orkestrui Maestro sąmoningai pasirinko jaunus, entuziastingus muzikantus. Esminis „Kremerata Baltica“, kaip meninės asmenybės, bruožas – kūrybiškas požiūris į programas, kurios dažniausiai neapsiriboja pagrindinėmis tendencijomis ir kurių metu buvo atliktos tokių kompozitorių kaip Arvo Pärt, Giya Kancheli, Pēteris Vasks, Leonid Desyatnikov ir Alexander Raskatov kūrinių pasaulinės premjeros. „Kremerata Baltica“ yra būdas žymiajam smuikininkui, kuris yra ne tik steigėjas, bet ir orkestro meno vadovas, dalytis menine patirtimi su naująja karta. Orkestras taip pat kartu skatina bei įkvepia Baltijos šalių muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

„Kremerata Baltica“ koncertavo daugiau nei 50 šalių, atliko per 1 000 koncertų 600 miestų. Ansamblio repertuaro platumas atsispindi apdovanojimus pelniusioje diskografijoje. ECM išleistas Mieczysławo Weinbergo kūrinių albumas buvo nominuotas 2015 m. „Grammy“ apdovanojimui, o Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų su Anna Vinnickaja įrašas pelnė 2016 m. „ECHO Klassik“ apdovanojimą. Weinbergo simfonijų Nr. 2 ir Nr. 21 įrašas, atliktas kartu su Birmingemo miesto simfoniniu orkestru ir Mirga Gražinyte-Tyla, 2020 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimą.

Dėl COVID-19 apribojimų 2020 m. orkestras negalėjo kaip įprastai susitikti, repetuoti, rengti koncertų ir keliauti po pasaulį. Tačiau skirtingose šalyse gyvenantys orkestro nariai neprarado noro muzikuoti ir džiuginti žmones. Lietuvoje gyvenantys „Kremerata Baltica“ nariai pradėjo rengti programas ir koncertuoti Lietuvoje, o Latvijoje gyvenantys nariai pradėjo koncertuoti Latvijoje ir Estijoje. Šitaip gimė „Kremerata Lithuanica“ ir „Kremerata Lettonica“.

Dirigentas Fuad Ibrahimov yra Miuncheno naujosios filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas, Baku kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas, o 2024 m. jis taip pat buvo paskirtas Azerbaidžano valstybinio simfoninio orkestro muzikos vadovu.

Jis pelnė antrąją vietą Jevgenijaus Svetlanovo tarptautinio dirigentų konkurse Paryžiuje 2018 m., kuriame pasirodė su Prancūzijos radijo filharmonijos orkestru. Po to jis buvo iškart pakviestas diriguoti Monte Karlo filharmonijos orkestrui koncerte su Nikolai Lugansky. 2019 m. jis dirigavo orkestrui „Kremerata Baltica“ su Gidon Kremer gastrolėse Baltijos šalyse ir George’o Enescu festivalyje Bukarešte. Tą patį sezoną jis koncertavo su „Sinfonia Varsovia“ Nanto festivalyje „Folle Journée de Nantes“ ir Tokijuje. 2023–2024 m. sezonu jis kviečiamas Nacionalinio Luaros regiono orkestro, NFC Vroclavo filharmonijos orkestro, George Enescu filharmonijos orkestro ir kt. Vienas svarbiausių įvykių – būsimas koncertas su Evgeny Kissin ir Bordo nacionaliniu orkestru.

F. Ibrahimov yra pasirodęs su Karališkuoju filharmonijos orkestru (Anglija), Šiaurės Čekijos filharmonijos orkestru, Leipcigo MDR simfoniniu orkestru, „Staatskapelle Halle“, Getingeno ir Niurnbergo simfoniniais orkestrais, Vengrijos radijo simfoniniu orkestru, „Sinfonia Varsovia“, „Kremerata Baltica“, Kronbergo akademija, „Ensemble Moderne“, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, orkestru „Santa Cecilia“, orkestru „Sinfonica Siciliana” ir Vienos kameriniu orkestru. Jis taip pat dirigavo „Das kritische Orchester Berlin”, kurio muzikantai atrinkti iš Berlyno filharmonijos, Berlyno „Staatskapelle“, Drezdeno „Staatskapelle“, Pietvakarių Vestfalijos filharmonijos orkestrui ir kitiems žymiems orkestrams. 2012 m. jis kaip kviestinis dirigentas vadovavo savo pirmajam savarankiškam operos pastatymui Kelno operoje su Gürzenicho orkestru (Vokietija).

Fuad Ibrahimov muzikos pradėjo mokytis būdamas 12 metų, kai lankė specializuotą muzikos mokyklą, susijusią su Baku muzikos akademija Azerbaidžane. Čia jis įstojo į profesoriaus Tofig Aslanov klasę (1994–1998 m.), vėliau buvo jaunimo styginių orkestro „Tutti“ narys. 1998 m. jis pradėjo mokytis alto Baku muzikos akademijoje, taip pat įstojo į Kelno muzikos akademiją, čia tapo studentų simfoninio orkestro muzikos vadovu. Gavo fondo „Friends of Azerbaijan Culture“ bei „Dr. Carl Dörcken-Werner Richard“ stipendijas. 2010 m. gavo specialią DAAD premiją, skirtą išskirtinio talento užsienio studentams. 2019 m. jis pelnė Azerbaidžano Respublikos pirmosios ponios įteiktą „Golden Plane“ apdovanojimą už kultūrą.

Informacinis partneris: