EuroLiszt Festival | „Čigonas ar Pranciškonas“

Spalio 17–18 d. Paliesiaus dvare – ypatinga naujiena! Vyks pirmasis tarptautinis fortepijono muzikos festivalis „EuroLiszt Festival“, kurio tema šįkart: „Čigonas ar Pranciškonas“. Festivalio meno vadovė Mūza Rubackytė.

Festivalis skirtas Ferencui Lisztui – vienam ryškiausių Europos muzikos istorijos kūrėjų ir asmenybių. Festivalio metu Lisztas atsiskleis kaip europietis-humanistas, modernistas ir kultūrų tarpininkas – ne tik kompozitorius ar pianizmo ikona, bet asmenybė, visą gyvenimą jungusi skirtingas kultūras, tautas, menines kryptis ir dvasines idėjas.

Festivalio meno vadovė – pasaulinio garso pianistė Mūza Rubackytė, jau daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai kurianti tarptautinius projektus, jungiančius Lietuvą su Europos muzikine tradicija. Svarbiausias jos veiklos tikslas – tiesti tiltą tarp Lietuvos ir Europos per muzikos meną.

Paliesiaus dvaras festivaliui pasirinktas neatsitiktinai. XIX amžiuje Europos muzikos kultūra gyveno salonuose, dvaruose ir aristokratinėse erdvėse, ne tik kaip koncertinis aktas, bet ir socialinė, dvasinė patirtis. Būtent tokioje aplinkoje Lisztas koncertavo savo gastrolių „glanzperiodo“ metu, grojo monarchams, aukštuomenei ir intelektualiniams Europos centrams. Paliesiaus dvaras leidžia sugrąžinti šią tradiciją – artimą atlikėjo ir klausytojo santykį, intymų klausymąsi, kamerinį muzikos suvokimą. Kartu siekiama per gyvą, profesionalų ir tarptautinį meninį turinį atgaivinti dvarus kaip kultūrinio paveldo vietas, sovietmečiu prarastą tradiciją.

Mūza Rubackytė – lietuvių pianistė, gimusi Lietuvoje ir šiuo metu gyvenanti Paryžiuje, Vilniuje ir Ženevoje. Būdama septynerių debiutavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, baigė M. K. Čiurlionio menų gimnazija, studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar – LMTA). Tapusi Visasąjunginio konkurso laureate ir laimėjusi prestižinį Liszto-Bartóko pianistų konkursą Budapešte (1981), ji tapo pirmąja po ilgos pertraukos tarptautinį pripažinimą pelniusia Lietuvos pianiste. Praradusi sovietų pasitikėjimą pianistė neteko paso ir galimybės koncertuoti svetur septyneriems metams, tačiau iškart po atgavimo stažavosi Paryžiuje, tapo „École Normale de Musique de Paris“ diplomante ir tarptautinio konkurso „Les Grands Maîtres Français“ laureate.

Šiandien pianistė koncertuoja visuose žemynuose, pasirodo prestižinėse salėse: Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Rio de Žaneiro „Teatro Municipal“, Tokijo „Casals Hall“, net ir tokiuose egzotiškuose kraštuose kaip Marokas, Malaizija, Singapūras, Mozambikas, Puerto Rikas. Bendradarbiauja su žymiais orkestrais Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Azijoje. M. Rubackytė koncertuoja su daugeliu aukščiausios klasės JAV orkestrų, bendradarbiauja su Santjago „Teatro Municipal“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Singapūro, Malaizijos, Naujosios Zelandijos, Lozanos simfoniniais orkestrais, įvairiais Prancūzijos kolektyvais. Sulaukia daug dėmesio iš žymių radijo stočių, pavyzdžiui, „Radio Suisse Romande“, „Radio France“.

Išskirtiniuose festivaliuose atliko visą F. Liszto „Klajonių metų“ ciklą, „Transcendentinius etiudus“, o Monpeljė festivalyje – D. Šostakovičiaus „24 preliudus ir fugas“. Kompozitorius K. Pendereckis nuolatos kviesdavo pianistę atlikti jo fortepijoninį koncertą „Resurrection“, skirtą rugsėjo 11-osios aukoms atminti.

Pianistės repertuarą sudaro daugiau kaip 40 programų, diskografijoje – per 30 kompaktinių plokštelių, įvertintų tarptautiniais apdovanojimais („Grand Prix“ – Hungarian Liszt Society, „Diapason d’Or“, BBC Music Magazine).

M. Rubackytė – žymi pedagogė, ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademija profesorė, tarptautinių meistriškumo kursų vedėja ir prestižinių konkursų žiuri narė. 2022 m. buvo „Eurovision Competition for Young Musicians“ žiuri pirmininkė, 2024 m. – „The Gilmore Foundation“ reziduojanti menininkė.

M. Rubackytė yra stulbinančio tarptautinio pasisekimo sulaukiančio 2009 m. veiklą pradėjusio bienalinio Vilniaus Fortepijono Festivalio, kuriame pasirodo prestižinių konkursų nugalėtojai ir skamba pasaulinės premjeros, įkūrėja ir meno vadovė. 2017 m. jos iniciatyva įkurtas nacionalinis konkursas „Lisztofonija“, skatinantis pianistus gilinti žinias apie Lisztą. Ji taip pat yra Liszto asociacijos „LISZTuania“ prezidentė Lietuvoje, jos indėlis reikšmingas ir ambasadavime: M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių (2025), „Lietuvos sezono Prancūzijoje“ (2024), Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio (2018), „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (2009) renginiuose.

Pianistė yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2006), apdovanota valstybiniais ordinais ir medaliais. Pianistė įvertinta „LT Identity“ (2006) ir „Lietuvos metų moters“ (2014) titulais, yra pirmoji, gavusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos apdovanojimą – garbės ženklą „Tarnauju muzikai“ (2021). 2012 m. pianistei įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Hungarica“, o 2024 m. – Vengrijos Karininko Kryžiaus ordinas už nuopelnus Vengrijos kultūrai.

2020 m. išleista jos autobiografinė knyga „Née sous un piano“ (liet. „Gimusi po fortepijonu“), o 2024 m. pristatytas kūrybinės dokumentikos filmas „Mūza“, „Sidabrinės Gervės“ apdovanojimuose nominuotas trijose kategorijose.

János Balázs (g. 1988 m. Budapešte) – žymus vengrų pianistas, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Pianistas muziką studijavo Ferenco Lizsto muzikos akademijoje, o šiandien ten pats dirba kaip docentas ir aktyviai ugdo jaunąją pianistų kartą.

Muzikantas įvertintas reikšmingais apdovanojimais: be kita ko, 2019 m. jam įteikta prestižinė „Kossuth Prize“ premija, Ferenco Liszto premija, „Young Steinway Artist“ „Prima“, „Gramofon“ prizai, Vengrijos menų akademijos muzikų apdovanojimas. 2023 m. pianistas tapo Vengrijos menų akademijos nariu.

Jánosas Balázsas yra laimėjęs ne vieną tarptautinį konkursą, tarp jų – pirmąją vietą „Music International Grand Prix“ konkurse Niujorke (už albumą „ImprovisArt“), prizines vietas svarbiuose konkursuose Europoje, JAV ir Azijoje.

Pianistas koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse: Amsterdamo „Concertgebouw“, Vienos „Konzerthaus“, Paryžiaus „Cité de la Musique“, Londono „Barbican Centre“, Kelno filharmonijoje, Barselonos „Palau de la Música“, Bogotos „Teatro Colón“ ir kitur. Jis bendradarbiauja su žymiais dirigentais ir solistais, tarp jų – Mischa Maisky, Tamás Vásáry, Vadim Repin, taip pat su tokiais kolektyvais kaip Briuselio filharmonija, Dortmundo filharmonija, Vengrijos nacionalinis filharmonijos orkestras, „Orchestre Philharmonique de Radio France“, „Orchestre de la Suisse Romande“.

Be aktyvios koncertinės veiklos pianistas daug dėmesio skiria pedagogikai: dėsto klasikinį fortepijoną, veda meistriškumo kursus Kanadoje, Kinijoje, Belgijoje, Italijoje ir Kroatijoje, dalyvauja talentų ugdymo programose bei tarptautinių konkursų žiuri.

Thomas Kelly – britų pianistas, išsiskiriantis brandžia Ferenco Liszto ir romantinės fortepijoninės muzikos interpretacija. Studijavo „Purcell School for Young Musicians“ ir Karališkajame muzikos koledže Londone. Šiame koledže jis yra Benjamino Britteno stipendiatas – vieno aukščiausių institucijos apdovanojimų laureatas.

Aktyviai koncertuoja Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. 2026 m. tapo Tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Utrechte finalininku (vienu iš trijų). Muzikantas taip pat pateko į finalą Tarptautiniame pianistų konkurse Lidse 2021 m., laimėjo antrosios vietos prizą Tarptautiniame pianistų konkurse Hastingse 2022 m., tapo laureatu tokiuose konkursuose kaip „Pianale International“, „Kharkiv Assemblies“, „Lucca Virtuoso e Bel Canto“, „Theodor Leschetizky Competition“. 2024 m. gavo Karalienės Elžbietos Karalienės Rožės Taurės apdovanojimą.

Simonas Miknius – jaunosios kartos Lietuvos pianistas, konkurso „Lisztofonija V“ nugalėtojas. Fortepijonu groti pradėjo būdamas septynerių metų. Baigė Kauno J. Gruodžio konservatoriją, studijas tęsia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kauno simfoniniu orkestru, Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu orkestru bei kitais kolektyvais. Repertuaras apima baroko, romantizmo ir šiuolaikinę fortepijoninę muziką, ypatingą dėmesį skiriant Ferenco Liszto kūrybai.

Pianistas yra laimėjęs antrąją vietą ir specialųjį prizą Tarptautiniame F. Chopino jaunimo konkurse Lenkijoje, „Grand Prix“ konkurse „Muzika be sienų“ Lietuvoje, trečiąją vietą Césaro Francko konkurse Briuselyje ir pirmąją „La Note Celeste“ Paryžiuj.

VU jungtinis choras – iš trijų VU chorų (Gaudeamus, Virgo ir Pro musica) dainininkų sudarytas jungtinis choras.

VU chorai garsėja ir savo atskirais chorų pasiekimais, ir bendromis programomis bei projektais KLASIKA VISIEMS, kur chorai pristato stambių formų kūrinius su orkestrais ir solistais. Visi trys VU chorai yra pelnę laureato vardus daugelyje tarptautinių konkursų, yra pripažinti vienais stipriausių Lietuvos chorų. Chorai dalyvauja festivaliuose visame pasaulyje, yra koncertuoja garsiose Europos salėse, dainavę JAV, Brazilijos, Argentinos, Meksikos, Japonijos publikai. Jungtinis VUchoras su Mūza Rubackyte Prancūzijoje atliko F. Liszto „Via crucis“ – koncertas sulaukė didžiulio pasisekimo.

VU jungtiniam chorui vadovauja dirigentė Rasa Gelgotienė, Vilniaus universiteto choro „Pro musica“ meno vadovė irvyriausioji dirigentė. Dar studijuodama R. Gelgotienė dirbo Lietuvos valstybinės konservatorijos koncertmeistere, vėliauLietuvos radijo ir televizijos vaikų choro chormeistere.

Šiuo metu vadovauja ir kitiems dviem Vilniaus universiteto chorams – merginų chorui „Virgo“ ir akademiniam chorui„Gaudeamus“.

Su šiais trimis chorais R. Gelgotienė pasiekė didelių laimėjimų – iškovojo prizines vietas daugiau nei 30 tarptautinių irnacionalinių konkursų, dalyvavo per 50 tarptautinių festivalių. Jos diriguojamų chorų klausėsi per 25 Europos šalių, taip pat JAV, Kanados, Meksikos, Brazilijos, Argentinos, Kubos, Japonijos klausytojai.

R. Gelgotienė taip pat yra Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė, Dainų švenčių kūrybinių grupių narė, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ dirigentė, Alytaus apskrities chorų ekspertė-konsultantė.