„Ferencas Lisztas yra pasakęs apie save: „Esu pusiau čigonas, pusiau pranciškonas.“ Idealistas ir gundytojas, o tuo pat metu pranciškonas, masonas ir abatas. Kontroversiškumo jame buvo visur“, – Paliesiaus dvaro parengtoje publikacijoje sako pianistė Mūza Rubackytė ir pabrėžia, kad nors F. Lisztui būdingi kontrastai, jis visą gyvenimą išliko ištikimas Grožiui, Gėriui ir Dvasingumui.
Spalio 17–18 d. Paliesiaus dvare vyks pirmasis tarptautinis fortepijono muzikos festivalis „EuroLiszt Festival“, kurio meno vadovė – pasaulinio garso pianistė M. Rubackytė. Šių metų festivalio tema – „Čigonas ar Pranciškonas?“, kviečianti į F. Lisztą pažvelgti ne tik kaip į kompozitorių ir pianizmo ikoną, bet ir kaip į europietį humanistą, modernistą ir skirtingas kultūras, tautas ir dvasines idėjas jungusią asmenybę.
M. Rubackytė jau daugiau nei tris dešimtmečius kuria tarptautinius muzikinius projektus, jungiančius Lietuvą su Europos muzikine tradicija. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė yra Vilniaus fortepijono muzikos festivalio ir „EuroLiszt Festival“ įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos Ferenco Liszto asociacijos „Lisztuania“ prezidentė.
Paliesiaus dvaras festivaliui pasirinktas neatsitiktinai. 19 amžiuje dvarai ir salonai buvo svarbios Europos muzikinio gyvenimo erdvės, kuriose koncertas tapdavo ne tik muzikine, bet ir socialine bei dvasine patirtimi. Būtent tokioje aplinkoje F. Lisztas praleido savo gastrolių „glanzperiodą“, koncertuodamas monarchams, aristokratijai ir intelektualiniams Europos centrams. Festivalis siekia šią tradiciją atgaivinti Paliesiaus dvare – sugrąžinti artimą atlikėjo ir klausytojo santykį ir dvarą paversti gyva tarptautinės kultūros erdve.
Prieš pirmąjį „EuroLiszt Festival“ – pokalbis su jo meno vadove M. Rubackyte.
Plačiau apie koncertą: 10.17 – 10.18 | EuroLiszt Festival | „Čigonas ar Pranciškonas?“
Šaltinis: LRT.LT
– Jūsų veikla su F. Lisztu siejasi daugybę metų: 1981 m. laimėjote prestižinį Liszto ir Bartóko konkursą Budapešte, jūsų indėlis į pasaulinę listianą pripažintas daugybe tarptautinių apdovanojimų, daugiau kaip 15 metų dirbate su F. Liszto vardu ir projektais. Kaip bėgant metams keitėsi jūsų santykis su šia asmenybe?
F. Lisztas į mano gyvenimą atėjo anksti. Man buvo vienuolika metų, kai aš jį įsimylėjau. Nuo to laiko jo aura niekuomet neišblėso. O kaip ji gali išblėsti? Juk ši neįtikėtina asmenybė tarsi kometa praskrido per visą 19 a. ir įkvėpė ir paveikė ne tik muzikos meno paskirtį ir evoliuciją, bet ir menininko idealo vaidmenį visuomenėje.
– O kaip per šį laikotarpį keitėsi klausytojų, jaunų atlikėjų požiūris į F. Lisztą? Ar pastebite skirtumų tarp skirtingų kartų?
F. Lisztas yra nepaprastai daugialypė asmenybė. Dažnai klausiu: „Ar jūs mylite F. Lisztą?“ Jei taip – kurį? Kokį? Mūsų požiūris į jo gyvenimą dažnai susiduria su įvairiais nesusipratimais. Jis tapo pačiu didžiausiu pasaulio virtuozu ir niekuomet negalėjo atsikratyti šio pasiekto įvaizdžio.
Tie, kurie jį dievina kaip roko žvaigždę, yra nustebinti jo religinių kūrinių. Tie listomanai, kurie jam neatleido, kad po aštuonerių metų europinių virtuozo gastrolių jis paliko sceną, negali patikėti jo kaip novatoriško kompozitoriaus verte. Tie, kurie matė jame viliotoją, gundytoją, neatleido jam abato sutanos. Taigi F. Liszto asmenybė ir jo palikimas yra beribiai, aktualūs visoms kartoms, o kuo geriau jį pažįstame, tuo daugiau jis mus praturtina.
– Kas, jūsų nuomone, F. Liszto muzikoje vis dar gali stebinti ir šiandien?
Būtent tos metamorfozės. Mes jo ieškome vienur, o jis mus nustebina visai kitur. Jis viską, ką palietė, pavertė auksu. Jo muzikos transcendentinis virtuoziškumas yra ne tikslas, bet priemonė poetinei emocijai mumyse sužadinti. Ir tai leidžia jo muzikai, nepasitelkiant nei minčių, nei apmąstymų, mus pasiglemžti ir nusinešti.
– Kaip kilo idėja rengti festivalį „EuroLiszt Festival“? Ar jis susijęs su jūsų inicijuotu konkursu „Lisztofonija“?
Žmogaus gyvenime yra svarbu turėti kelrodę žvaigždę, idealą. Artisto vaidmuo man yra misija, ir tai nėra vien tik galimybė per muziką išgyventi su publika stiprias emocijas. Šiandien, kai pasaulis, remdamasis savo džiunglių įstatymu, praranda vertybes, idealai ir susilietimas su jais per meno katarsį yra neatsiejama žmogaus dvasinio gyvenimo dalis, būtinybė.
„Lisztofonija“ gimė prieš dešimt metų Lietuvos Liszto asociacijos „Lisztuania“ (ILA) bendraminčių dėka. ILA (International Liszt Association) – tarptautinė Liszto asociacija, įkurta 2011 m., viena iš jos įkūrėjų, signatarių ir fundatorių yra „Lisztuania“. Tikime, kad jauni žmonės, prisilietę prie F. Liszto, emancipuosis ne tik fortepijono mene, bet ir žmogiškųjų vertybių srityje.
F. Lisztas yra tikro europiečio įsikūnijimas. Savo koncertais jis apkeliavo visą Europą – net iki Sankt Peterburgo ir Konstantinopolio. Jo patriotizmas, dosnumas, labdara, aukštos žmogaus misijos šioje žemėje suvokimas ir įkūnijimas yra nūdienos aktualija ir pavyzdys.
– Festivalis vadinasi „EuroLiszt Festival“, pirmojo festivalio tema – „Čigonas ar Pranciškonas?“ Kas slepiasi po šiais pavadinimais?
F. Lisztas yra pasakęs apie save: „Esu pusiau čigonas, pusiau pranciškonas.“ Idealistas ir gundytojas, o tuo pat metu pranciškonas, masonas ir abatas. Kontroversiškumo jame buvo visur, tačiau nors turėjo kontrastų, F. Lisztas visą gyvenimą išliko ištikimas Grožiui, Gėriui ir Dvasingumui.
– Kodėl šiam festivaliui pasirinkta Paliesiaus dvaro erdvė?
„Glanzperiode“, trukusiu aštuonerius metus, F. Lisztas keliavo po Europą, lankėsi ir monarchų rūmuose, ir diduomenės salonuose bei dvaruose. Iš kitos pusės, mano šeima dar prieš prasidedant sovietinio pragaro išvežimams buvo įsikūrusi Mažeikių rajone, Meižių dvare. Mano šeimos dvaro salone lankydavosi to meto žinomi artistai, rašytojai, poetai. Taigi man tai yra ir simboliška mano giminės kultūrinio gyvenimo reabilitacija.
Jau turime sėkmingos kelių „Lisztofonijos“ konkursų patirties su Paliesiaus dvaru. Ir šiandien esu labai laiminga, kad Paliesiaus dvaro savininkas mano brangus bičiulis prof. Julius Ptašekas entuziastingai palaikė šią mintį ir sutelkė visas galimybes, kad mūsų pirmasis festivalis „EuroLiszt Festival“ įvyktų.
Lietuva, sugrįžusi į motinos Europos šeimą, nėra tik nacionalinė – ji europietiška, kaip buvo mūsų ilgos ir garsios istorijos laikotarpiais. F. Lisztas per ypatingą istorinį ir geografinį savo muzikinės kalbos sinkretizmą, savo misiją ir progresyvias idėjas savo pavyzdžiu mus skatina ir įkvepia europietišką mąstymą, kuriame kūrybinis įkvėpimas susisieja su pagarba individualumui, reiklumui ir laisvei. Sekdami F. Lisztu, mes priimame iššūkį kurti visų Europos šalių kultūrų sinergiją. „Tu esi Europos vaikas“, – apie jį sakė Richardas Wagneris.
– Kaip buvo dėliojama festivalio programa? Skambės ne tik F. Liszto muzika, bet ir R. Šerkšnytės „Pasakalija“ – kaip šis kūrinys siejasi su likusia programa?
Pasakalija yra senovinė muzikos forma, kilusi iš ispaniško eisenos šokio. Anot kompozitorės, ją įkvėpė Kristaus Kryžiaus kelio tema. Man R. Šerkšnytės „Pasakalija“ primena F. Liszto „Laidotuvių eiseną“.
„Via Crucis“, kurį girdėsite „EuroLiszt“ festivalio baigiamajame koncerte, yra nepaprastai modernus, galima sakyti, futuristinis kūrinys, taigi ši sąšauka muzikiniu ir dvasiniu požiūriu yra visiškai pateisinama. F. Lisztas, laisvai perfrazuodamas Goethe, sakė: „Net kelio pabaigoje vienintelis vertingas elgesys yra žiūrėti į priekį.“
Manome, kad, sekant F. Liszto asmenybės novatorišku pavyzdžiu, lietuviško šiuolaikinio kūrinio įtraukimas į festivalį yra natūralus. Tikimės ateityje turėti galimybę užsakyti Lietuvos kompozitoriams specialiai festivaliui parašytą, F. Liszto įkvėptą kūrinį.
Festivalyje, be jūsų, pasirodys pianistai Thomas Kelly, Attila Szaniszló, Simonas Miknius, Rasos Gelgotienės vadovaujamas Vilniaus universiteto jungtinis choras. Kodėl pasirinkti būtent šie atlikėjai?
Pasirinkome jaunimą, mat tai yra žvilgsnis į ateitį. Pirmojo „EuroLiszt“ festivalio artistai yra F. Liszto kūrybos žinovai. Britas Thomas Kelly – vienas svarbiausių tarptautinio 40-ojo Utrechto Liszto konkurso 2026 metais laureatų, lietuvis Simonas Miknius – 2025 m. 5-ojo nacionalinio „Lisztofonijos“ konkurso nugalėtojas, o vengras Attila Szaniszló – kylanti nacionalinė žvaigždė. Su Vilniaus universiteto choru „Via Crucis“ 2025 m. atlikome Kompjeno rūmuose. Jų dėka šis kūrinys pirmą kartą nuskambėjo Lietuvoje.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti būsimai publikai?
Kartu su „Lisztofonija“ „EuroLiszt“ yra dar vienas naujas europietiškas „Lisztuania“ kūdikis Lietuvoje, per F. Lisztą žadinantis mūsų apmąstymus apie Grožį, Gėrį, Dosnumą ir, tikimės, prisidedantis prie ateities pasaulio kūrimo. Esame tikri europiečiai, Europos palikuonys, – galvojo Friedrichas Nietzsche. Noblesse oblige (kilnumas įpareigoja), – sakė F. Lisztas.