EuroLiszt Festival | „Čigonas ar Pranciškonas?“

Spalio 17–18 d. Paliesiaus dvare – ypatinga naujiena! Vyks pirmasis tarptautinis fortepijono muzikos festivalis „EuroLiszt Festival“, kurio tema šįkart: „Čigonas ar Pranciškonas?“. Festivalio meno vadovė Mūza Rubackytė.

Festivalis skirtas Ferencui Lisztui – vienam ryškiausių Europos muzikos istorijos kūrėjų ir asmenybių. Festivalio metu Lisztas atsiskleis kaip europietis-humanistas, modernistas ir kultūrų tarpininkas – ne tik kompozitorius ar pianizmo ikona, bet asmenybė, visą gyvenimą jungusi skirtingas kultūras, tautas, menines kryptis ir dvasines idėjas.

Festivalio meno vadovė – pasaulinio garso pianistė Mūza Rubackytė, jau daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai kurianti tarptautinius projektus, jungiančius Lietuvą su Europos muzikine tradicija. Svarbiausias jos veiklos tikslas – tiesti tiltą tarp Lietuvos ir Europos per muzikos meną.

Paliesiaus dvaras festivaliui pasirinktas neatsitiktinai. XIX amžiuje Europos muzikos kultūra gyveno salonuose, dvaruose ir aristokratinėse erdvėse, ne tik kaip koncertinis aktas, bet ir socialinė, dvasinė patirtis. Būtent tokioje aplinkoje Lisztas koncertavo savo gastrolių „glanzperiodo“ metu, grojo monarchams, aukštuomenei ir intelektualiniams Europos centrams. Paliesiaus dvaras leidžia sugrąžinti šią tradiciją – artimą atlikėjo ir klausytojo santykį, intymų klausymąsi, kamerinį muzikos suvokimą. Kartu siekiama per gyvą, profesionalų ir tarptautinį meninį turinį atgaivinti dvarus kaip kultūrinio paveldo vietas, sovietmečiu prarastą tradiciją.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos bei Paliesiaus dvare vykstančio „EuroLiszt Festival“ įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos Ferenco Liszto asociacijos „Lisztuania“ prezidentė Mūza Rubackytė – viena svarbiausių Lietuvos pianisčių ir muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje.

M. Rubackytė 1981 m. tapo tarptautinio Liszto–Bartoko pianistų konkurso Budapešte nugalėtoja. Ypatingą vietą jos kūryboje užima F. Liszto kūrinių interpretacijos, JAV leidinio „Fanfare“ kritikai ją pavadino „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“.

M. Rubackytės diskografijoje – daugiau kaip 40 albumų, unikalus bendradarbiavimas su kompanija „Doron“, išleista koncertų su orkestru šešių kompaktinių plokštelių serija „Great Lithuanian Live Recordings“. Pastaraisiais metais atlikėjos dėmesį patraukė Žasliuose gimusio litvako, žymaus pianisto Leopoldo Godowskio kūryba: įrašyti du soliniai ir su smuiku Godowskio CD pelnė aukščiausius pasaulio muzikinės kritikos įvertinimus. Naujausias, 44-asis M. Rubackytės leidinys – lenkų kompozitoriaus Krzystofo Pendereckio, su kuriuo pianistę siejo kūrybinė bičiulystė, kūrybai skirtas albumas.

Pianistė nuolatos kviečiama į tarptautinių konkursų žiuri, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams. Svarus M. Rubackytės indėlis į 2024 m. Lietuvos sezono Prancūzijoje organizavimą, įsimintinas sezono preliudas Invalidų katedroje, dalyvaujant abiejų valstybių prezidentams, bei 12 rečitalių visoje Prancūzijoje.

2020 m. prancūzų leidykla „Ovadia“ išleido autobiografinę knygą „Gimusi po fortepijonu“, 2022 m. ją lietuvių kalba išleido „Tyto alba“. 2024 m. apie pianistę sukurtas dokumentinis filmas „Mūza“ (rež. A. Marcinkevičiūtė) apkeliavo kelių žemynų kino sales ir buvo nominuotas „Sidabrinės gervės“ prizui trijose kategorijose.

Tarp daugelio kitų pianistei įteiktų įvertinimų – garbės medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Didysis Komandoro kryžius, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Šv. Kristoforo statulėlė. 2021 m. pianistė apdovanota Lietuvos nacionalinės filharmonijos garbės ženklu „Tarnauju muzikai“. Diasporos profesionalų organizacija „Global Lithuanian Leaders“ išrinko M. Rubackytę „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2024“ laureate už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

M. Rubackytė svarbius apdovanojimus pelnė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: 2012 m. pianistei įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Cultura Hungarica“, 2024-aisiais – Vengrijos Karininko kryžiaus ordiną už nuopelnus Vengrijos kultūrai.

Thomas Kelly – britų pianistas, išsiskiriantis brandžia Ferenco Liszto ir romantinės fortepijoninės muzikos interpretacija. Studijavo „Purcell School for Young Musicians“ ir Karališkajame muzikos koledže Londone. Šiame koledže jis yra Benjamino Britteno stipendiatas – vieno aukščiausių institucijos apdovanojimų laureatas.

Aktyviai koncertuoja Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. 2026 m. tapo Tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Utrechte finalininku (vienu iš trijų). Muzikantas taip pat pateko į finalą Tarptautiniame pianistų konkurse Lidse 2021 m., laimėjo antrosios vietos prizą Tarptautiniame pianistų konkurse Hastingse 2022 m., tapo laureatu tokiuose konkursuose kaip „Pianale International“, „Kharkiv Assemblies“, „Lucca Virtuoso e Bel Canto“, „Theodor Leschetizky Competition“. 2024 m. gavo Karalienės Elžbietos Karalienės Rožės Taurės apdovanojimą.

Attila Szaniszló – vengrų pianistas, išsiskiriantis brandžiomis Ferenco Liszto kūrinių interpretacijomis. Gimė 2005 m. Karcage (Vengrija), augo Rumunijoje, o nuo trylikos metų studijuoja Ferenco Liszto muzikos akademijoje Budapešte. Šiuo metu bakalauro studijas tęsia profesorių Kálmáno Dáfai ir Gáboro Farkaso klasėse, taip pat tobulinosi Yoheved Kaplinsky ir Williamo Granto Naboré meistriškumo kursuose.

Pianistas aktyviai koncertuoja Vengrijoje ir užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose. 2026 m. tarptautiniame PianoTexas International Festival & Academy laimėjo Jaunųjų artistų koncertų konkursą ir pasirodė su Fort Worth Symphony Orchestra, atlikdamas Ferenco Liszto Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Tarp ryškiausių jo laimėjimų – „Grand Prix“ ir pirmoji vieta Tarptautiniame Ferenco Liszto jaunųjų pianistų konkurse (2024), pirmoji vieta Tarptautiniame Orbetello pianistų konkurse (2022), „Junior Prima“ premija (2025) bei kiti tarptautiniai apdovanojimai. Šiuo metu atlikėjas rengiasi 2026 m. Tarptautiniam Ferenco Liszto pianistų konkursui Budapešte.

Simonas Miknius – jaunosios kartos Lietuvos pianistas, konkurso „Lisztofonija V“ nugalėtojas. Fortepijonu groti pradėjo būdamas septynerių metų. Baigė Kauno J. Gruodžio konservatoriją, studijas tęsia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kauno simfoniniu orkestru, Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu orkestru bei kitais kolektyvais. Repertuaras apima baroko, romantizmo ir šiuolaikinę fortepijoninę muziką, ypatingą dėmesį skiriant Ferenco Liszto kūrybai.

Pianistas yra laimėjęs antrąją vietą ir specialųjį prizą Tarptautiniame F. Chopino jaunimo konkurse Lenkijoje, „Grand Prix“ konkurse „Muzika be sienų“ Lietuvoje, trečiąją vietą Césaro Francko konkurse Briuselyje ir pirmąją „La Note Celeste“ Paryžiuj.

VU jungtinis choras – iš trijų VU chorų (Gaudeamus, Virgo ir Pro musica) dainininkų sudarytas jungtinis choras.

VU chorai garsėja ir savo atskirais chorų pasiekimais, ir bendromis programomis bei projektais KLASIKA VISIEMS, kur chorai pristato stambių formų kūrinius su orkestrais ir solistais. Visi trys VU chorai yra pelnę laureato vardus daugelyje tarptautinių konkursų, yra pripažinti vienais stipriausių Lietuvos chorų. Chorai dalyvauja festivaliuose visame pasaulyje, yra koncertuoja garsiose Europos salėse, dainavę JAV, Brazilijos, Argentinos, Meksikos, Japonijos publikai. Jungtinis VUchoras su Mūza Rubackyte Prancūzijoje atliko F. Liszto „Via crucis“ – koncertas sulaukė didžiulio pasisekimo.

VU jungtiniam chorui vadovauja dirigentė Rasa Gelgotienė, Vilniaus universiteto choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė. Dar studijuodama R. Gelgotienė dirbo Lietuvos valstybinės konservatorijos koncertmeistere, vėliau Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choro chormeistere.

Šiuo metu vadovauja ir kitiems dviem Vilniaus universiteto chorams – merginų chorui „Virgo“ ir akademiniam chorui„Gaudeamus“.

Su šiais trimis chorais R. Gelgotienė pasiekė didelių laimėjimų – iškovojo prizines vietas daugiau nei 30 tarptautinių ir nacionalinių konkursų, dalyvavo per 50 tarptautinių festivalių. Jos diriguojamų chorų klausėsi per 25 Europos šalių, taip pat JAV, Kanados, Meksikos, Brazilijos, Argentinos, Kubos, Japonijos klausytojai.

R. Gelgotienė taip pat yra Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė, Dainų švenčių kūrybinių grupių narė, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ dirigentė, Alytaus apskrities chorų ekspertė-konsultantė.