Aprašymas
Programa
I diena (spalio 17 d.)
13:00 | Koncertas Nr. 1
Thomas Kelly (fortepijonas, Jungtinė Karalystė) | 2026 m. Utrechto Liszt konkurso laureatas
Dalyvauja konkurso „Lisztofonija V“ nugalėtojas Simonas Miknius
ČIGONAS AR PRANCIŠKONAS?
Šis klausimas tapo pirmojo „EuroLiszt Festival“ moto. Ir turbūt sunku būtų sugalvoti tikslesnį klausimą Ferencui Lisztui.
Lisztas visą gyvenimą buvo tarp: tarp scenos ir tylos, tarp svaiginančio virtuozinio spindesio ir dvasinio ieškojimo, tarp Europos salonų ir atsigręžimo į žmogaus vidinį pasaulį. Tačiau Lisztas buvo ne arba–arba, o ir–ir.
Šiandien į šį daugialypį Lisztą žvelgsime per penkis kūrinius. Mūsų kelionė prasideda nuo „Lisztofonijos“ – prieš dešimt metų Lietuvoje gimusio konkurso, skirto jauniesiems pianistams atrasti savo santykį su Liszto kūryba. Penktosios „Lisztofonijos“ nugalėtojas Simonas Miknius tampa pirmuoju šio festivalio atlikėju ir „EuroLiszt“ atveria lietuvis, skambindamas Devintąją vengriškąją rapsodiją „Pešto karnavalas“.
Čia sutinkame Lisztą, kurį XIX amžiaus Europa pažinojo pirmiausia – nepaprastą pianistą, scenos žmogų, publikos užkalbėtoją. Tačiau jo vengriškumas niekada nebuvo uždara kategorija. Lisztas keliavo tarp kultūrų, priimdamas skirtingas muzikines, literatūrines ir dvasines įtakas. Galbūt tai ir yra tikrasis europietiškumas: ne priklausyti vienai kultūrai, bet gebėti priimti kitą, ją perkeisti ir perduoti toliau.
Šio koncerto pagrindinis svečias – britų pianistas Thomas Kelly, 2026 metų Liszt Utrecht konkurso antrosios premijos laureatas. Jo programoje – skirtingi Liszto veidai: „Les Préludes“, kuriuose Lamartine’o gyvenimo kaip preliudų sekos metafora tampa muzika; „Orpheus“, kalbantis apie meno galią; Weberio „Konzertstück“, atskleidžiantis Lisztą kaip kitų kūrėjų muzikos ambasadorių.
Po pertraukos skambėsianti „Ad nos, ad salutarem undam“ Fantazija ir fuga nukels dar toliau – per Liszto ir Meyerbeero muziką į Ferruccio Busoni 1897 metais sukurtą solo fortepijono versiją. Liszto muzika peržengia jo paties epochą ir pasiekia mus.
Tad grįžkime prie klausimo: Čigonas ar Pranciškonas?
Čigonas ir Pranciškonas.
Tas pats žmogus, kuris parašė „Pešto karnavalą“ ir „Ad nos“. Tas pats žmogus, kuris buvo didžiausia savo epochos scenos žvaigždė ir
ieškojo to, kas anapus virtuozinio spindesio.
Nuo karnavalo iki maldos.
Nuo virtuozo iki mąstytojo.
Nuo vienos kultūros prie kitos.
Nuo žmogaus prie žmogaus.
Eglė Andrejevaitė, pianistė, asociacijos „Lisztuania“ aktyvi narė, „Lisztofonijos“ konkurso kuratorė
F. Liszt – Vengriškoji rapsodija Nr. 9 („Pešto karnavalas“) – Simonas Miknius
F. Liszt – „Les Préludes“, S. 511a
F. Liszt / F. Spiro – „Orpheus“ (solo versija), S. 511b
C. M. von Weber / F. Liszt – „Konzertstück“, S. 576a
– – – – Pertrauka – – – –
F. Liszt – Fantazija ir fuga choralo „Ad nos, ad salutarem undam“ tema, S. 259
Koncertą pristato pianistė, asociacijos „Lisztuania“ aktyvi narė, „Lisztofonijos“ konkurso kuratorė – Eglė Andrejevaitė.
18:00 | Koncertas Nr. 2
Attila Szaniszló (fortepijonas, Vengrija)
Šįvakar, antrajame šios dienos koncerte, išgirsime jauno vengrų pianisto Attilos Szaniszló programą, kurioje susitinka du Liszto veidai: Lisztas – poetas ir programinės muzikos genijus pirmoje dalyje ir Lisztas – vengras, stulbinantis virtuozas antroje.
„Čigonas ar Pranciškonas?“ – įsivaizduokite, kokio masto turėjo būti žmogus, kuriam galime iškelti tokį klausimą.
Lisztas visą gyvenimą keliavo tarp išorinio ir vidinio pasaulio. Jis tikėjo ypatinga muzikos galia ir norėjo nuolat peržengti jos ribas. „Mano vienintelis siekis, kaip muzikanto, buvo ir bus nusviesti ietį į begalinius ateities tolius“, – yra sakęs jis.
Jo virtuoziškumas niekada nebuvo vien technikos demonstravimas. Lisztas ieškojo naujų galimybių ir naujos muzikinės kalbos. O savo milžinišką autoritetą jis naudojo ir tam, kad padėtų kitiems – rengė labdaros koncertus, rėmė ligonines, našlaičių namus, švietimo įstaigas.
Lisztas taip pat buvo savotiškas XIX amžiaus „gyvas radijas“. Daugiau nei pusę jo kūrybos sudaro transkripcijos, parafrazės ir aranžuotės. Mažesnių miestų publikai jos dažnai buvo vienintelė galimybė išgirsti garsiąsias operas, Beethoveno simfonijas ar Schuberto dainas. Jis populiarino kitų kompozitorių muziką, suteikdamas jai naują skambesį.
Tačiau būdamas vos 35-erių Lisztas nusprendė nutraukti sėkmingą koncertuojančio pianisto karjerą. Iš Paryžiaus jis persikėlė į ramų Veimarą, kur tapo teatro muzikos vadovu ir orkestro dirigentu. Čia rado tylą, reikalingą kūrybai, o dešimtmetis Veimare tapo vienu produktyviausių jo gyvenimo laikotarpių. Čia gimė ir garsiosios Vengriškosios rapsodijos, „Mefisto valsas“, Baladės bei kiti kūriniai.
Veimare Lisztas ne tik kūrė – jis rengė festivalius, dirigavo, pristatė publikai Berliozo, Wagnerio ir kitų kompozitorių muziką. Tačiau po dešimties metų jo gyvenime įvyko dar vienas lūžis.
1859–1862 m. Lisztą ištiko skaudžios asmeninės netektys – mirė du jo vaikai, o Romoje neįvyko planuotos vedybos su Carolyne Sayn-Wittgenstein. „Ave Maria“, kurią girdėsime pirmoje koncerto dalyje, buvo sukurta būtent šiuo laikotarpiu.
Ieškodamas atsakymų į egzistencinius klausimus ir dvasinės ramybės, Lisztas pasitraukė į vienuolyną. 1865 metais jis priėmė tonzūrą bei žemesniuosius šventimus ir tapo abatu Lisztu.
Tačiau tai nebuvo muzikos atsisakymas. Vėliau grįžęs į Veimarą, jis vis daugiau dėmesio skyrė pedagogikai ir ragino jaunuosius muzikus ieškoti individualumo, prasmės ir „kelti sau tikslus iš vidaus, o ne iš išorės“.
Kartą mokinys paklausė: „Maestro, iš kur atsiranda ši pasakiška Jūsų technika?“ Lisztas atsakė: „Kai manęs neįkvepia dvasia, iš tiesų esu paprastas žmogus.“
Galbūt tai ir yra Liszto paslaptis – momentas, kai svarbiausia tampa ne tai, ką tu darai, o tai, kas gali įvykti per tave. Kai ne tu groji muziką, o leidi muzikai skambėti per tave.
Pasiklausykime.
Emilija Žukauskaitė, pianistė, asociacijos „Lisztuania“ aktyvi narė
F. Liszt – Baladė Nr. 2, S. 171
F. Liszt – „Ave Maria (Die Glocken von Rom)“, S. 182
F. Liszt – „Sancta Dorothea“, S. 187
F. Liszt – „Réminiscences de Norma“, S. 394
– – – – Pertrauka – – – –
F. Liszt – Vengriškoji rapsodija Nr. 15, S. 244/15
F. Liszt – „Mephisto Waltz“ Nr. 1, S. 514
F. Schubert / F. Liszt – „Ständchen“, S. 558/9
F. Liszt – Vengriškoji rapsodija Nr. 7, S. 244/7
F. Liszt – Vengriškoji rapsodija Nr. 6, S. 244/6
Koncertą pristato asociacijos „Lisztuania“ prezidentė, „EuroLiszt“ festivalio įkūrėja ir meno vadovė – prof. Mūza Rubackytė.
II diena (spalio 18 d.)
16:00 | Koncertas Nr. 3 – Festivalio finalas
Mūza Rubackytė (fortepijonas, Lietuva / Prancūzija / Šveicarija)
Rasa Gelgotienė (dirigentė), Vilniaus universiteto jungtinis choras | Solistai – LMTA Solinio dainavimo katedros magistrantai: Gabrielė Andrulevičiūtė (sopranas), Vakarė Banuškevičiūtė (mecosopranas), Ignas Ščesnulevičius (tenoras), Ervinas Jasevičius (bosas)
Apie 1995 m., pirmaisiais LMTA kompozicijos studijų metais, parašytą „Pasakaliją“ kompozitorė Raminta Šerkšnytė rašo: „Ši nedidelė pjesė buvo sukurta šv. Velykų išvakarėse ir atspindi sunkią bei slegiančią Didžiojo penktadienio nuotaiką. Pjesė pagrįsta garsų fis-a-gis-h motyvu. Kūrinio eigoje, įtampai augant, šis motyvas transponuojamas vis aukštyn. O kulminacijoje jis pasigirsta kitu pavidalu – iš tercijų sudarytais akordais, primenančiais ataidinčių varpų gaudesį.“ Šį kūrinį į savo rečitalių programas įtraukianti Lietuvos nacionalinės premijos laureatė profesorė Mūza Rubackytė atsiliepia: „Pasakalija yra senovinė muzikinė forma, kilusi iš ispaniško eisenos šokio. Anot kompozitorės, ją įkvėpė Čiurlionis, taip pat Kristaus Kryžiaus kelio tema. Man Šerkšnytės „Pasakalija“ primena Liszto „Laidotuvių eiseną“. „Via Crucis“, kurį girdėsite … koncerte, yra nepaprastai modernus, galima sakyti, futuristinis kūrinys, taigi ši sąšauka yra visiškai muzikiniu ir dvasiniu požiūriu pateisinama. Lisztas, laisvai perfrazuodamas Goethe, sakė: „Net kelio pabaigoje vienintelis vertingas elgesys yra žiūrėti į priekį.“ Manome, kad, sekant Liszto asmenybės novatoriškumu, lietuviško šiuolaikinio kūrinio įtraukimas į festivalį yra natūralus…“
Vienas vėlyviausių Ferenco Liszto kūrinių – ciklas „Via Crucis“ – buvo įkvėptas Kristaus Kryžiaus kelio istorijos. Kompozicija sudaryta iš įžangos Vexilla Regis (Karaliaus vėliavos iškeltos) bei 14 Kryžiaus kelio stočių. Tai muzikinė malda, įkvėpta dailininko Friedricho Overbecko Kryžiaus kelio paveikslų ir apmąstanti Jėzaus kančios kelią.
Vėlyvasis Liszto gyvenimo laikotarpis sudaro istorinį šios kompozicijos kontekstą. Asmeninės kompozitoriaus krizės apie 1859–1860 m. – sūnaus mirtis ir konfliktas dėl neįvykusios santuokos su princese Carolyne Sayn-Wittgenstein – nuvedė Lisztą į Romą. Romoje jis gilino grigališkojo choralo studijas ir tikėjosi gauti pareigas Siksto koplyčioje, tačiau susidūrė su Romos kurijos pasipriešinimu. Nuo jaunystės itin dvasingas kompozitorius, jautęs stiprų ryšį Pranciškonų ordinui, 1865 m. priėmė tonzūrą ir keturis žemesniuosius šventimus, įsipareigojo kasdien kalbėti brevijorių. Kadaise Paryžiaus salonuose numylėtas, visad madingai pasirodantis pianistas buvo nuo šiol sutinkamas su sutana bei vadinamas abatu Lisztu. Tai Paryžiuje sukėlė gandų ir pašaipų. Jo draugas kompozitorius Hectoras Berliozas ir dukra Cosima Wagner dėl jo „perdėto pamaldumo“ nuo jo atsiribojo. Pats Lisztas pabrėžė, kad nesiekia kunigo karjeros. Šiuo laikotarpiu Ferenco Liszto gyvenimo kryžius tapo sunkus. 1868 m. pabaigoje pagaliau atsirado galimybė įgyvendinti jo norą atsitraukti nuo viešojo gyvenimo. Apsistojęs pas kardinolą Hohenlohę jo viloje „Villa d’Este“ Tivolyje, jis pirmą kartą per ilgą laiką rado ramybę ir galėjo netrukdomai dirbti. Vėlesniu gyvenimo laikotarpiu kompozitorius vėl daug keliavo tarp Veimaro, Romos bei Budapešto. Nuo pirmojo sugrįžimo į Vengriją Lisztas vis labiau jautė ryšį su savo tėvyne ir vengrų tauta, kuri laikė jį „savu“ kompozitoriumi ir jo kūrinius šlovino labiau nei bet kur kitur Europoje. Būtent šiuo aktyviu laikotarpiu ir gimė kompozicija „Via Crucis“. Kūrinys pradėtas 1878 m. Romoje ir užbaigtas 1879 m.
Budapešte.
Dominykas Girčius, tonmeisteris, asociacijos „Lisztuania“ aktyvus narys
R. Šerkšnytė – „Pasakalija“ fortepijonui solo
F. Liszt – „Via Crucis“
Įžanga: Vexilla Regis (Karaliaus vėliavos iškeltos)
I stotis: Jėzus nuteisiamas mirti
II stotis: Jėzus paima nešti kryžių
III stotis: Jėzus parpuola po kryžiumi pirmą kartą
IV stotis: Jėzus susitinka savo Motiną
V stotis: Simonas Kirėnietis padeda Jėzui nešti kryžių
VI stotis: Veronika nušluosto Jėzui veidą
VII stotis: Jėzus parpuola po kryžiumi antrą kartą
VIII stotis: Jėzus ramina verkiančias Jeruzalės moteris
IX stotis: Jėzus parpuola po kryžiumi trečią kartą
X stotis: Jėzui nuplėšiami drabužiai
XI stotis: Jėzus prikalamas prie kryžiaus
XII stotis: Jėzus miršta ant kryžiaus
XIII stotis: Jėzus nuimamas nuo kryžiaus
XIV stotis: Jėzus palaidojamas kape
Koncertą pristato „Lisztuania“ direktorius Šarūnas Leonas.
Festivalio partneriai:
Informacinis partneris:
Šio koncerto pasiūlymai
Vakarienę būtina užsisakyti iš anksto, likus ne mažiau 24 val. iki koncerto.
Gėrimus prie patiekalų kviečiame užsisakyti papildomai vietoje.
Prieš koncertą kviečiame aplankyti išskirtinį Paliesiaus dvaro vyno rūsį. Čia rasite daugiau kaip 300 rinktinių Prancūzijos vynų, o darbuotojas galės patarti dėl tinkamiausio vyno Jums arba artimajam lauktuvių.
Paliesiaus dvaro krautuvėlė „Laukinės žąsys“ plačiai pravėrė savo duris ir nekantriai laukia lankytojų.
Čia rasite dvaro estetiką bei idėjas atspindinčių dalykų: dizainerių sukurtų drabužių, kvepalų, juvelyrinių dirbinių, kilimų, indų, prieskonių ir kitokių įdomybių. Kiekvienas jų turi ypatingą istoriją!
Pasižvalgykite mūsų el. parduotuvėje.
Paliesiaus dvare įsikūrusi kepyklėlė nėra didelė, bet čia viskas daroma nuoširdžiai. Bandelėms, pyragams ir duonai perkame miltus iš vietinių ūkininkų, stengiamės naudoti kuo daugiau kokybiškų vietos produktų, laikomės autentiškų receptų. Mūsų kepiniai ir didžiausiems smaližiams, ir išrankiesiems.
Traukiniai į Ignaliną iš Vilniaus (ir kitų miestų) keliauja kelis kartus per dieną, kelionė patogi ir ekologiška.
Bilietų kainas ir tvarkaraštį galite rasti ČIA
Patogia kelione nuo Ignalinos iki Paliesiaus dvaro ir atgal galime pasirūpinti mes.
Susisiekite su mumis: el.p. info@paliesiausdvaras.lt, tel.: +370 626 82 760 ir padėsime pasiekti Paliesiaus dvarą!
P.S. Dėl pavėžėjimo paslaugos prašome susisiekti su mumis ne vėliau kaip 3 d.d. iki atvykimo datos.
Naujienos