Kovo 28 d. Paliesiaus dvare – talentinga pianistė Morta Grigaliūnaitė ir Suomijos kompozitorių muzika!

Šios programos ašis – vieno svarbiausių pastarojo šimtmečio Suomijos kompozitorių Einojuhanio Rautavaara’os (1928–2016) fortepijoninė kūryba. Dažnai vadinamas mistiku, įkvėpimo Rautavaara sėmėsi iš literatūros, religijos, filosofijos ir savo paties sapnų bei vaikystės prisiminimų. Tai iliustruoja tokie kūrinių pavadinimai kaip „Sapnų dovana“, „Ugnies pamokslas“ ir „Šviesos angelas“. Kartu Rautavaara puikiai suvokė vidinį žmogaus pasaulį ir jo niuansus. Kompozitoriaus kūrybiniame procese vyko nuolatinės skirtingų raiškos priemonių paieškos, laviravimas tarp neapčiuopiamo pasaulio ir poreikio virtuoziškai atlikėjo raiškai.

Programą papildys Rautavaara’os mokytojų ir amžininkų muzika, klausytojams suteikianti galimybę pažvelgti į XX a. Suomijos muzikinę raidą plačiau. Šio rečitalio pabaigoje nuskambės koncertas paukščiams ir orkestrui „Cantus arcticus”, fortepijonui aranžuotas Peterio Lönnqvisto. Trys kūrinio dalys – „Pelkė“, „Melancholija“ ir „Migruojančios gulbės“ – nukels klausytoją į šiaurietišką kraštovaizdį ne tik savita muzikine kalba, bet ir Suomijos pelkėse įrašytais paukščių balsais.

Pianistės Mortos Grigaliūnaitės interpretacijos pasižymi dėmesį kaustančiais muzikiniais kontrastais, derinamu paslaptingumu ir temperamentingumu, melancholiškumu ir žaismingumu. Tai liudija klausytojų reakcijos, sulauktos prestižinėse Europos koncertų salėse. Atlikėjos veikla driekiasi nuo Berlyno filharmonijos iki Lisabonos „Gulbenkian“ koncertų salės, nuo „Wigmore Hall“ Londone iki Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Pianistės talentą padėjo skleisti ir televizijos kanalo „Mezzo“ tiesioginės transliacijos iš Paryžiaus, Batumio ir Vilniaus, pasiekusios milijonus žiūrovų visame pasaulyje.

Mortos muzikavimą kritikai išskiria dėl meistriškai valdomo fortepijono garso bei subtilių muzikinės interpretacijos niuansų, atskleidžiančių profesionalią, o kartu ieškojimų nebijančią atlikėją. „Nuostabiosios Mortos Grigaliūnaitės negąsdina niekas“, – taip apie debiutinį pianistės albumą („Piano Classics“, 2019), kuriame įgroti Grażynos Bacewicz kūriniai fortepijonui atsiliepė Nicolas Derny iš „Diapason“ (Prancūzija) muzikos žurnalo. Aukščiausi įvertinimai buvo skirti ir „Fanfare“ (JAV) žurnalo apžvalgoje. Netruko būti pastebėtas ir naujausias, šią gegužę pasirodęs, atlikėjos albumas – Einojuhanio Rautavaara’os fortepijoninių kūrinių katalogas („Piano Classics“, 2025), kuris buvo apžvelgtas BBC 3 radijo programoje „Record Review“, teigiant, kad „atlikimas užtikrintas ir stiprus, bet kartu lengvas bei mistiškas, kai tai pritinkama, ji išties pasiekė jo [Rautavaara’os] muzikos šerdį ir rado tai, ko tikriausiai nesame girdėję anksčiau <…>“.

Jauną, daug žadančią muzikinę asmenybę dar vaikystėje pastebėjo Mstislavas Rostropovičius bei Mūza Rubackytė. Šių menininkų globa ir įtaka paliko neišdildomą įspaudą atlikėjos kelyje. Morta Grigaliūnaitė muzikos mokytis pradėjo Pasvalyje, mokytojos Lolitos Trepekūnienės fortepijono klasėje. Perversmas pianistės ankstyvojoje karjeroje įvyko sulaukus tryliktojo gimtadienio, kai Mstislavo Rostropovičiaus kvietimu Morta pirmą kartą pasirodė Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Netrukus ji tapo Maestro vardo labdaros ir paramos fondo globotine, Michelio Sogny fondo stipendininke ir įstojo į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, mokytojos Jūratės Teresės Karosaitės fortepijono klasę. Atlikėjos kelias ją vedė į Perselio muzikos mokyklą (prof. William Fong), o vėliau ir mokslus Karališkojoje muzikos akademijoje Londone (prof. Hamish Milne). Fortepijono studijas Morta tęsė Kelno aukštojoje muzikos mokykloje (prof. Claudio Martinez Mehner). Paskutiniai studijų metai laukė Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje Madride, pas legendinį pedagogą Dmitrijų Baškirovą.

Nepaisant intensyvaus koncertinio grafiko ir plačios gastrolių geografijos, Morta džiugiai dalinasi sukauptomis žiniomis dėstydama Škotijos karališkojoje konservatorijoje ir Perselio muzikos mokykloje Londone.

Informacinis partneris: