Kas nutinka, kai senovės mitai, asmeniniai prisiminimai ir šiuolaikinės muzikos kalba susitinka vienoje koncertinėje programoje? Šveicarų perkusininko Fabiano Zieglerio ir lietuvių pianistės Akvilės Šileikaitės duetas kviečia pažinti mušamųjų instrumentų ir fortepijono galimybes, atskleidžiančias netikėtas garsų spalvas, ritmus ir emocines patirtis.

Fabian Ziegler – šveicarų perkusininkas, siekiantis atskleisti vibrafono, marimbos ir kitų mušamųjų instrumentų galimybes solinėje bei kamerinėje muzikoje. Jis aktyviai bendradarbiauja su šiuolaikiniais kompozitoriais ir inicijuoja naujų kūrinių atsiradimą. Su kameriniu ansambliu „TrioColores“ 2025 m. pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą.

Akvilė Šileikaitė – lietuvių pianistė, gyvenanti ir kurianti Šveicarijoje. Jos repertuaras aprėpia įvairių epochų muziką: nuo baroko iki šiuolaikinių kūrinių, tarp jų ir retai atliekamus opusų bei naujas kompozicijas. Pianistė koncertuoja tarptautinėse scenose, bendradarbiauja su įvairių šalių atlikėjais ir orkestrais, o jos interpretacijos išsiskiria gyvybingumu, ritmine energija ir dainingumu.

2018 m. kūrybinę kelionę pradėjęs Šileikaitės–Zieglerio duetas bendradarbiauja su šiuolaikinės muzikos kompozitoriais ir plečia fortepijono bei mušamųjų instrumentų repertuarą. Abu atlikėjai aktyviai koncertuoja tarptautinėse scenose, dalyvauja kamerinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose. Jų programoje susitinka mitai, asmeninės istorijos ir instrumentų skambesio transformacijos – nuo ritmingos džiazo energijos iki subtilių, vos girdimų garsų.

Vienas programos kūrinių – Naujosios Zelandijos kompozitoriaus Johno Psathaso „Atalanta“, sukurtas 2020 m. specialiai šiam duetui. Kūrinio atsiradimo istorija neįprasta: kompozitorius jį skyrė Fabianui ir Akvilei, tuo metu besiruošusiems vestuvėms. Atalantos mitas pasakoja apie greitakoję medžiotoją, kuri sutinka tekėti tik už ją aplenkusio jaunikio. Ši istorija tapo atspirties tašku muzikai, kurioje, pasak kompozitoriaus, atsispindi jaunatviška meilė, šiluma ir dviejų žmonių tarpusavio ryšys. Pats Psathas „Atalantą“ parašė per aštuonias itin intensyvias kūrybos dienas, o kūrinys vėliau sulaukė didelio pasisekimo.

Kita Psathaso kompozicija „Halo“ atveria asmeniškesnę temą. Sukurtas mirus kompozitoriaus motinai, kūrinys pasitelkia vos girdimus iš anksto įrašytus garsus, sklindančius iš fortepijono viduje paslėpto garsiakalbio. Jie apgaubia gyvai atliekamą muziką tarsi garsinė aureolė ir primena apie artumą, kuris išlieka net po netekties.

Programoje skambės ir kitų epochų bei stilių muzika. Alfredo Schnittke „Siuita senoviniu stiliumi“ žaismingai interpretuoja XVIII a. muzikos tradicijas, Maurice’o Ravelio „Baladė apie karalienę, mirusią iš meilės“ atskleidžia prisiminimų temą, o Claude’o Debussy „Mėnesiena“, atliekama vibrafonu, išryškina šio instrumento subtilų tembrą. Galiausiai, Carlo Willemso ir Geerto Callaerto kūrinys „Įžanga ir šokis“ iš „Džiazo siuitos“ sugrąžina vibrafoną prie jo šaknų – džiazo muzikos.