„Kremerata Baltica“ festivalis Paliesiaus dvare | 2026

Į Paliesiaus dvarą jau trečią kartą sugrįžta įspūdingasis „Kremerata Baltica“ festivalis!

Liepos 18–19 d. Jūsų dvare lauks daugybė talentingų atlikėjų ir nepaprasta muzikinė kelionė: klasikinius ir XX a. kūrinius sujungianti, dinamiška ir kontrastų kupina programa, atskleidžianti Europos kompozitorių stilių ir muzikinės kalbos įvairovę.

Festivalyje pasirodys vienas žymiausių šių dienų smuikininkų, Maetro Gidon Kremer, jo įkurtas ir „Grammy“ apdovanojimą pelnęs orkestras „Kremerata Baltica“ bei keturi garsūs kviestiniai solistai iš įvairių šalių. Kanados violončelininkė Luka Coetzee yra pelniusi daugybę apdovanojimų, jos su orkestru įrašyta Beethoveno sonata „Apple Music Classical Video Charts“ topų sąraše užėmė pirmąją vietą daugiau nei 40 šalių. Vokietijos pianistas Julius Asal vadinamas kylančia žvaigžde ir vienu perspektyviausių savo kartos atlikėjų, buvo išrinktas BBC Naujosios kartos menininku. Latvijos violončelininkė Magdalena Ceple, pelniusi Latvijos metų jaunojo muzikanto titulą, pasižymi išskirtiniu lankstumu, muzikalumu ir aukštu meistriškumu. Ukrainietis Andrei Pushkarev yra pagrindinis „Kremerata Baltica“ perkusininkas, o kadaise tapo jauniausiu pagrindiniu timpanistu Ukrainos simfoniniame orkestre.

Gidon Kremer gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje, Latvijoje. Būdamas ketverių metų pradėjo mokytis pas savo tėvą ir senelį, žymius stygininkus. Septynerių įstojo į Rygos muzikos mokyklą, kurioje sparčiai tobulėjo, o sulaukęs šešiolikos buvo apdovanotas Latvijos Respublikos pirmąja premija. Po dvejų metų pradėjo studijuoti Maskvos konservatorijoje pas David Oistrakh. G. Kremer pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų: premijas 1967 m. Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje ir 1969 m. Monrealio tarptautiniame muzikos konkurse, pirmąsias premijas 1969 m. Paganini ir 1970 m. P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose.

O per pastaruosius penkis dešimtmečius jis užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos atlikėjų. Jis koncertavo beveik visose svarbiausiose koncertų salėse kaip rečitalistas ir su garsiausiais Europos ir Šiaurės Amerikos orkestrais, bendradarbiavo su daugeliu žymiausių pastarojo pusšimčio metų dirigentų.

Smuikininko repertuaras yra neįprastai platus ir įvairus, apimantis klasikinį ir romantinį periodus. Atlikėjas taip pat puikiai išmano XX a. ir XXI a. kompozitorių darbus, pavyzdžiui, A. Berg, H. W. Henze ir K. Stockhausen kūrinius. G. Kremer vardas siejamas ir su tokiais pasaulinio garso kompozitoriais kaip Alfred Schnittke, Arvo Pärt, Giya Kanchel, Sofija Gubaidulina, Valentin Silvestrov, Luigi Nonu, Edison Denisov, Aribert Reimann, Pēteris Vasks, John Adams, Victor Kissine, Michael Nyman, Philip Glass, Leonid Desyatnikov ir Astor Piazzolla. Atlikdamas jų kūrinius, smuikininkas gerbia muzikines tradicijas ir šaknis, tačiau taip pat meistriškai išryškina jų šviežumą bei modernumą. Galima sakyti, jog šiandien nėra kito tokio aukšto lygio solisto, taip plačiai garsinančio modernių ir šiuolaikinių kompozitorių darbus, skirtus smuikui.

G. Kremer yra itin produktyvus atlikėjas, išleidęs daugiau kaip 120 albumų. Daug albumų apdovanoti: galima paminėti „Grand prix du Disque“, „Deutscher Schallplattenpreis“, „Ernst von Siemens Musikpreis“, „Bundesverdienstkreuz“, „Premio dell ‘Accademia Musicale Chigiana“, „Triumph“ premiją 2000 m. (Maskva), „Unesco“ premiją 2001 m., „Saeculum Glashütte Original MusikFestspielPreis“ 2007 m. (Drezdenas), Rolfo Schocko premiją 2008 m. (Stokholmas), Stambulo muzikos festivalio „Lifetime Achievement“ apdovanojimą, gautą 2010 m. ir „Una Vita Nella Musica – Artur Rubinstein“ premiją 2011 m. (Venecija). 2016 m. G. Kremer buvo įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu.

1997 m. garsiojo G. Kremer įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, pelnęs „Grammy“ apdovanojimą, laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje.

Šiam orkestrui Maestro sąmoningai pasirinko jaunus, entuziastingus muzikantus. Esminis „Kremerata Baltica“, kaip meninės asmenybės, bruožas – kūrybiškas požiūris į programas, kurios dažniausiai neapsiriboja pagrindinėmis tendencijomis ir kurių metu buvo atliktos tokių kompozitorių kaip Arvo Pärt, Giya Kancheli, Pēteris Vasks, Leonid Desyatnikov ir Alexander Raskatov kūrinių pasaulinės premjeros. „Kremerata Baltica“ yra būdas žymiajam smuikininkui, kuris yra ne tik steigėjas, bet ir orkestro meno vadovas, dalytis menine patirtimi su naująja karta. Orkestras taip pat kartu skatina bei įkvepia Baltijos šalių muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

„Kremerata Baltica“ koncertavo daugiau nei 50 šalių, atliko per 1 000 koncertų 600 miestų. Ansamblio repertuaro platumas atsispindi apdovanojimus pelniusioje diskografijoje. ECM išleistas Mieczysławo Weinbergo kūrinių albumas buvo nominuotas 2015 m. „Grammy“ apdovanojimui, o Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų su Anna Vinnickaja įrašas pelnė 2016 m. „ECHO Klassik“ apdovanojimą. Weinbergo simfonijų Nr. 2 ir Nr. 21 įrašas, atliktas kartu su Birmingemo miesto simfoniniu orkestru ir Mirga Gražinyte-Tyla, 2020 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimą.

Dėl COVID-19 apribojimų 2020 m. orkestras negalėjo kaip įprastai susitikti, repetuoti, rengti koncertų ir keliauti po pasaulį. Tačiau skirtingose šalyse gyvenantys orkestro nariai neprarado noro muzikuoti ir džiuginti žmones. Lietuvoje gyvenantys „Kremerata Baltica“ nariai pradėjo rengti programas ir koncertuoti Lietuvoje, o Latvijoje gyvenantys nariai pradėjo koncertuoti Latvijoje ir Estijoje. Šitaip gimė „Kremerata Lithuanica“ ir „Kremerata Lettonica“.

Kanados violončelininkė Luka Coetzee nuo savo profesionalaus debiuto, kai jai buvo vos 11 metų, yra pasirodžiusi kaip solistė su orkestrais visame pasaulyje ir pelniusi daugybę apdovanojimų, įskaitant pirmąją vietą 2023 m. prestižiniame 7-ajame tarptautiniame Paulo violončelės konkurse, 2022 m. Pablo Casalso tarptautinio apdovanojimo pirmąją vietą ir pirmąją vietą 2022 m. Johanseno tarptautiniame konkurse Vašingtone.

Kaip „Echo Klassik“ nominuotų „LGT Young Soloists“ narė, muzikantė koncertavo salėse visame pasaulyje, su LGTYS įrašė kritikų pripažintą Beethoveno A-dur sonatą violončelei, aranžuotą violončelei ir styginiams, kuri užėmė pirmąją vietą „Apple Music Classical Video Charts“ topų sąraše daugiau nei 40 šalių. Violončelininkė groja Giuseppe Guarneri „filius Andrea“ violončele, pagaminta apie 1712–1715 m., su Françoiso Nicolaso Voirino pagamintu stryku, kuriuos jai suteikė „Canimex Inc“.

Vokiečių pianistas Julius Asal buvo pianisto Menahem Pressler giriamas už „nepaprastai gražų garsą ir ypatingą skambesį“. Atlikėjas greitai įsitvirtino kaip vienas perspektyviausių savo kartos atlikėjų. 2023 m. spalį „Deutsche Grammophon“ paskelbė apie išskirtinę sutartį su J. Asal. Be to, jis dvejiems metams 2024–2026 m. buvo išrinktas BBC Naujosios kartos menininku.

Jaunasis pianistas, kurį „Classic FM“ įvardijo kaip 2024 m. kylančią žvaigždę, yra nuolatinis tarptautinių festivalių svečias, groja tokiose prestižinėse koncertų salėse kaip „Wigmore Hall“ Londone, „Musikverein“ Vienoje, „Suntory Hall“ Tokijuje ir „Laeiszhalle“ Hamburge. 2022 m. pavasarį Ispanijos įrašų kompanija „IBS Classical“ išleido debiutinį J. Asal albumą, kuriame skamba Sergej Prokofjev kūriniai ir paties Asal aranžuotės iš baleto „Romeo ir Džiuljeta“, sulaukusios tarptautinio pripažinimo.

Latvių violončelininkė Magdalena Ceple pasižymi išskirtiniu lankstumu, muzikalumu ir aukštu meistriškumu. 2021–2022 m. sezoną ji tapo prestižinio Baltijos kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ solo violončelininke. Gidonas Kremeris teigė, kad „ji neabejotinai turi savo parašą – tai retai galima išvysti tarp vadinamųjų kylančių šiandienos žvaigždžių“.

Muzikantė studijuoja barokinę violončelę Miuncheno muzikos ir scenos menų universitete bei yra viena iš keturių akademikų ASAM baroko akademijoje. Tačiau apskritai ji – universali atlikėja, grojanti nuo klasikos iki džiazo ir šiuolaikinės muzikos. Ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, tarp jų – Latvijos metų jaunojo muzikanto titulą 2016 m., dalyvavo tarptautinėse akademijose bei gastrolėse Europoje ir Japonijoje.

Kijeve gimęs vibrafonininkas Andrei Pushkarev būdamas 22 metų tapo jauniausiu Ukrainos simfoninio orkestro pagrindiniu timpanistu. 1999 m. muzikantas prisijungė prie kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ ir iki šiol turi pripažinto solisto ir pagrindinio šio kolektyvo perkusininko statusą. Su orkestru jis gastroliuoja visame pasaulyje bei įrašinėja garsiose leidyklose – pavyzdžiui, kaip solistas dalyvavo albumo „After Mozart“, pelniusio „Grammy“ apdovanojimą, įrašyme. Jis yra didžiulis džiazo entuziastas ir išvystė G. Kremerio pasiūlytą projektą „Bach Vibrations“, kuriame interpretuoja Bacho kūrinius džiazo stiliumi. „Andrei Pushkarev ir jo vibracijos ypatingos – jis ne šiaip geras muzikantas, o tikras magas“, – teigia G. Kremer.