Armėnijos „Naghash Ensemble“: Tremties ir išminties dainos

Kovo 14 d. Paliesiaus dvare kviečiame išgirsti „Naghash Ensemble“! Skambės paslaptinga muzika, kurią ansambliui sukūrė armėnų kilmės amerikiečių kompozitorius Johnas Hodianas, remdamasis viduramžių armėnų poeto ir kunigo Mkrticho Naghasho šventais tekstais – suderės žemiškas armėnų liaudies dainų dvasingumas, naujoji klasikinė muzika, šiuolaikinis postminimalizmas bei džiazo ir roko energija.

Kritikai negaili liaupsių šiai muzikai. „Žavus garsų eliksyras, paremtas nauja armėnų liaudies muzika ir šimtmečius menančiais eilėraščiais“, – teigta KEXP. Žurnale „Rolling Stone“ ji apibūdinta kaip „akimirksnis malonės ir meditacijos“. „Iš dalies liaudies muzika, iš dalies klasika, giliai jaudinanti. Neabejotinai armėniška, bet ne iš šio pasaulio“, – rašyta kultūriniame laikraštyje „Armenisch–Deutsche Korrespondenz“. O kūrinys „Songs of Exile“ („Tremties dainos“), meditacija apie žmogaus santykį su Dievu iš daugelį metų tremtyje gyvenusio vienuolio perspektyvos, vizionieriško armėnų kompozitoriaus Tigrano Mansuriano pavadintas „XXI amžiuje atgimusiu senovės Armėnijos garsu“.

„Naghash Ensemble“, kurį sudaro geriausi Armėnijos muzikantai ir dainininkai, jau dešimt metų rengia koncertinius turus po visą Europą ir sulaukia daugybės pagyrimų. 2014 m. išleistas jų albumas „Songs of Exile“ yra pirmasis iš trijų dalių serijos. Antrasis diskas „Songs of Exile, Volume II: Credos & Convictions“ pasirodė 2016 m. Trečiasis ir paskutinis diskas „Songs of Exile: Lamentations & Benedictions“ buvo išleistas 2019 m. rudenį, o 2021 m. pasirodė gyvo garso įrašas. Jų studijinis įrašas „Songs of Wisdom“ – tai naujų kūrinių rinkinys, paremtas XIII a. armėnų poeto Kostandino Erznkaci tekstais, kurio išleidimas numatytas 2027 m.

Pianistas ir kompozitorius Johnas Hodianas pasakoja, kad idėja suburti „Naghash Ensemble“ kilo jam pirmą kartą išgirdus Hasmik Baghdasaryan, dainuojančią senovinėje ikikrikščioniškoje Garni šventykloje netoli Jerevano Armėnijoje. Ji dainavo dvasinę armėnų viduramžių muziką stulbinančiu balsu. Susižavėjimą dar labiau sustiprino unikali Garni akustika ir aplinkos grožis. Hodianas teigia, kad šis garsas jį persekiojo dar kelias dienas, tad jis nusprendė sukurti tokį kūrinį, kad galėtų jį panaudoti naujai.

Jis turėjo aiškią viziją Baghdasaryan balsui, bet prireikė ne vienų metų, kol rado tinkamą tekstą. Tyrinėdamas bibliotekas Jerevane, Niujorke ir Berlyne, muzikantas galiausiai aptiko nedidelį viduramžių armėnų poeto Mkrticho Naghasho tekstą, kurio žodžiai iš puslapio nukeliavo tiesiai į sielą. „Supratau, kad radau savo tekstą!“ – sako jis.

Naghashas visų pirma buvo kunigas, o jo poezija – jo pamokslų tęsinys. Hodianą ypač sudomino jo galingi eilėraščiai apie „ghareeb“ (tremtinių) vargus. Būdamas armėnų kilmės ir genocidą išgyvenusiųjų anūkas, jis, kaip ir daugelis armėnų diasporos atstovų, gali puikiai susitapatinti su liūdna „ghareeb“ dalia. Nors parašyti XV amžiuje, Naghasho tekstai yra stebėtinai nesenstantys šiais neramiais laikais. Jerevane Hodianui pavyko surasti likusius keturiolika eilėraščių. Ilgai svarstęs, kuriuos iš šių tekstų panaudoti, muzikantas galiausiai nusprendė muzikai pritaikyti visus.

Naghasho kalba turi unikalų bruožą: jis kreipiasi tiek į elitą, tiek į nuskriaustuosius. Jo aštrūs įspėjimai skirti tiek galingiesiems, tiek paprastam žmogui. Daugelyje eilėraščių Naghashas pabrėžia, kad nesvarbu, kas mes esame, visi einame į tuos pačius „namus“ – pomirtinį gyvenimą. Poetas dažnai įspėjimus skiria ir sau pačiam.

Hodianas neįsivaizdavo konkretaus ansamblio (tik Baghdasaryan balsą), tad leido tekstams diktuoti muziką. Instrumentai buvo parinkti intuityviai, tačiau, žvelgiant atgal, pasirodė esą puikus žodžių papildymas, nes formalius elementus (fortepijoną ir balsą) subalansuoja žemiški armėnų liaudies instrumentų (dūduko, dholo ir ūdo) garsai.

Atkaklumas ir kruopelė sėkmės leido Hodianui suburti keletą geriausių Armėnijos muzikantų ir dainininkų. Visi jie pasižymi giliomis žiniomis apie armėnų liaudies ir dvasinę muziką, tačiau taip pat yra baigę Jerevano valstybinę konservatoriją ir gali groti ar dainuoti bet ką. Kiekvienas narys į ansamblio skambesį įneša kai ką unikalaus. „Aš vis dar stebiuosi jų, kaip muzikantų ir žmonių, išskirtinėmis savybėmis“, – užbaigia kompozitorius.