Giedrė – įsimintinu balsu apdovanota atlikėja, puikiai besijaučianti įvairiuose žanruose ir stilingai pateikianti tiek džiazo, tiek elektroninę muziką, tiek popmuziką. Su daugeliui žinomomis grupėmis „Empti“ bei „Pieno lazeriai“ ji yra laimėjusi ne vieną apdovanojimą. Šiandien atlikėja grįžusi prie stiliaus, nuo kurio ir prasidėjo jos muzikinis kelias – lengvos elektronikos.
Naujųjų metų išvakarėse dainininkė, akomponuojama pianisto Andrejaus Polevikovo, koncertuos Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“ – ar ne puiki vieta sutikti 2026-uosius, Arklio metus? Naujametinio sutikimo dvare tema šiais metais – „Krištoliniai Naujieji“. Giedrė irgi žada, kad jos ir pianisto duetas „bus tarsi krištolas ausims ir sielai“.
Belaukdami šventės, dalijamės pokalbiu su dainininke.
Plačiau apie koncertą: 12.31 | Krištoliniai Naujieji Paliesiuje: GIEDRĖ
– Kaip įsimylėjote muziką? Ar dainininke norėjote būti nuo vaikystės?
Kiek save pamenu, visada žinojau, kad būsiu dainininke. Vėliau buvo ir muzikos mokykla, ir studijos. Nuo paauglystės dainavau roko grupėse, vėliau „Empti“, „Pieno lazeriuose“, svarbią dalį mano muzikiniame kelyje užėmė džiazas.
– Kaip jums gimsta naujos dainos? Ar galėtumėte papasakoti apie savo kūrybinį procesą?
Kaip bebūtų banalu – aš tiesiog dainuoju apie tai, ką matau. Manau, kad pakankamai gerai sueiliuoju tekstus – jeigu mano vidinis etiketas leistų tiesiog rimuoti ir paleisti klausytojams, man būtų kur kas paprasčiau. Tačiau aš esu pati didžiausia „prisiknisinėtoja“ prie savęs ir savo darbų – man labai svarbu, kad būtų originalu, nepavogta, nepalyginama, o dar ir klausoma. Todėl laviruoti yra pakankamai sudėtinga. Bet kitaip aš nenoriu ir nemoku.
– O kokios muzikos labiausiai mėgstate klausyti pati?
Naujos muzikos klausausi darbiniais tikslais. Labai patinka dainininkė Raye. Ir, aišku, tai, kas man sukelia nostalgiją: Alanis Morissette, „Skunk Anansie“, Dinah Washington, Aretha Franklin, „Jamiroquai“.
– Paliesiaus dvare per Naujuosius koncertuosite su pianistu Andrejumi Polevikovu. Papasakokite apie savo bendradarbiavimą.
Mudu susipažinome besimokydami Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Tuomet aš dainavau grupėje „Empti“, o vėliau, praėjus kokiam dešimtmečiui, Andrejus pasiūlė kartu dainuoti bosanovos projekte „Blue in Bossa“, tada „Džiazo miniatiūrose“. Ir nuo tų laikų mudviejų tandemas neišskiriamas. Jaučiame vienas kitą scenoje ir gyvenime. Manau, kiekvienam muzikantui yra prabanga turėti tokius scenos draugus.
– Kokias dainas pasirinkote atlikti Paliesiaus dvare?
Tai bus mano autorinės dainos iš pastarųjų metų kūrybos. Su Andrejumi pora metų iš eilės darėme labai sėkmingus koncertinius turus. Tikiu, kad ir Paliesiaus dvare Naujųjų metų išvakarėse kartu su Andrejumi ir publika sukursime jaukią ir šventinę nuotaiką.
– Ką jums asmeniškai reiškia Naujieji metai? Gal turite kokių ypatingų tradicijų? O gal – naujametinių tikslų?
Sakykite, ką norite, bet vis tiek ši šventė turi kažką magiško. Ar būtumėme namuose, ar su draugais – vis tiek įvyksta tas sekundžių skaičiavimas ir pereina kažkoks šiurpuliukas. Noriu, kad taip ir liktų.
O dėl tikslų – aš juos pildau ir jie išsipildo nenutrūkstamai kiaurus metus.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę jūsų per Naujuosius Paliesiaus dvare laukiančiai publikai?
Tiesiog atvykite, mėgaukitės ir švęskite!