2018 m. birželio 23 d. 16 val. kviečiame į Paliesiaus dvaro PASAGOS salėje atidaromą vilniečio fotografo Mindaugo Norkaus foto parodą AKIMIRKOS.
Kaip sako pats autorius, tai yra jo akimirkos – Lietuvos televizijoje ir Lietuvos kino studijoje dirbdamas ir su fotoaparatu nesiskirdamas jis fotografavo čia sutiktus meno žmones, siekdamas išsaugoti tas susitikimų akimirkas ir visai nepretenduodamas į menus ar foto parodas. Per daugelį metų susikaupė šūsnis menininkų portretų, kurie dabar įgavo visai kitą prasmę ir yra istorijos liudytojai, atskleidžiantys, primenantys ar net supažindinantis mus su išskirtinėmis asmenybėmis. Laikyti nuotraukas tik savo prisiminimams būtų didelis praradimas, todėl autorius rengia parodas, kuriose turime didžiulį malonumą „susitikti“ žmones, kuriuos daugelis gerai pažinojome, mėgavomės jų kūryba. „Žmonės, kurių veidus išsaugojo mano fotojuostelė, neįkainojami Lietuvos kultūros deimantai,“ – sako fotografas.
Bene taikliausiai apie M. Norkaus fotografijas pasakė kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys: „Yra žmonių, kuriems vietoj paprastos širdies plaka dokumentalisto širdis. Tie, kas ją turi, negali susitaikyti su faktu, kad mūsų gyvenime negrįžtamai pro šalį praeina žmonės ir laikas. Jie kitaip vertina praeinančią sekundę, nepakartojamą žvilgsnį, akyse atsispindėjusią mintį. Visa tai trunka akimirką ir išnyksta. Ir niekada nepasikartos. Jie ima į rankas kino kamerą arba foto aparatą, nes žino – neužfiksuoti reiškia negrįžtamai prarasti.
Sustabdyti laiką, išsaugoti amžinybei tai, ką negailestingas laikas iš mūsų kiekvieną sekundę atima – pati prasmingiausia žmogaus su kamera misija.
Mindaugas Norkus išsaugojo kultūros žmonių portretus. Jis pats juos vadina deimantais. Iš tiesų, nėra nieko vertingesnio ir patvaresnio šitame pasaulyje nei išsaugotas laikas.
Mindaugo foto portretuose atsispindi labai daug – laikmetis, žmonių, formuojančių mūsų sielą, vidinės būsenos, charakteriai, nuotaikos. Daugelio, kuriuos įamžino Mindaugo Norkaus kamera, jau nebėra tarp gyvųjų. Mes skaitome Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio poeziją, žiūrime Algirdo Aramino poetiškus filmus, žavimės Donato Banionio aktoriniu talentu. Vienintelis dalykas, ko tikrai neįvyks – mes jų nesutiksime, nepasikalbėsime, nepamatysime už scenos ar ekrano ribų. Minadaugo Norkaus portretai leidžia juos dar ir dar kartą susitikti, pažinti ir pamatyti tą kitą, nematomą, tik draugams atveriamą asmenybės pusę.
Iš Mindaugo Norkaus portretų sklinda kažkokia šviesa. Tai ir ryškiausių kultūros asmenybių skleidžiamas charizmos žavesys, bet ir tas unikalus, šiltas santykis kuriuo žmonės žvelgia į Mindaugo Norkaus kameros objektyvą. Taip žiūrima į draugą – be įtampos, pozos, noro pasirodyti ar pasislėpti.
Yra fotografų, kurie visomis nuotraukomis eksponuoja save. Mindaugas atskleidžia kitus. Jo fotografijos yra vertingos dabar, nes priartina prie mūsų kūrėjus. Rytoj jos bus dar vertingesnės, nes liks mūsų kultūros pasaulio liudytojomis.
Iš pirmo žvilgsnio Mindaugas Norkus tiesiog fotografuoja filmavimo aikštelėse, knygų mugėse, teatrų užkulisiuose sutiktus menininkus, o iš tiesų jis nesipuikuodamas, tyliai vykdo savo žmogaus su dokumentalisto širdimi misiją – sustabdyti ir išsaugoti tai, kas šitame pasaulyje yra svarbiausia.“
