Meno rezidencijos dalyviai: (iš kairės) menotyrininkė ir parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė, pianistas ir tapytojas Viktoras Paukštelis, tapytojos Ségolène Haehnsen Kan (Prancūzija) ir Mykolė Ganusauskaitė
Paliesiaus dvare vykusios menų rezidencijos „Skambančios drobės“ dalyvių menininkų Mykolės Ganusauskaitės, Ségolène Haehnsen Kan iš Prancūzijos ir Viktoro Paukštelio sukurti kūriniai jau parodose – dabar jie eksponuojami Paliesiaus dvaro „Pasagos“ salėje, nuo rugpjūčio 12 dienos dailės kūriniai įsikurs Ignalinos krašto muziejuje, o spalio mėnesį paroda keliaus į Nalšios muziejų Švenčionyse. Tad kviečiame pamatyti tai, kas buvo sukurta per aštuonias meno rezidencijos dienas, pasimėgauti ir susipažinti su trijų skirtingų menininkų kūryba.
Rezidencijoje kartu su menininkais dirbo ir menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, anot kurios, toks kūrybinis susitikimas gamtos ir tylos apsuptoje ypatingoje kūrybai vietoje, Paliesiaus dvare, visiems keturiems davė neįkainojamų įspūdžių ir patirčių: vyko pasikeitimas idėjomis, kūrybos analizė, diskusijos apie menininko misiją, pasidalinimas skirtingų kultūrų patirtimis… „Mane sužavėjo šių jaunų menininkų požiūris į kūrybą. Jie neieško lengvų kelių, nesitenkina lengvu gyvenimu, labai daug dirba. Visi trys yra labai skirtingi, tačiau visi yra nuolatiniame paieškų kelyje, jų požiūris į kūryba labai rimtas“, – teigia menotyrininkė. Anot jos, kada meno rezidencijoje lankėsi Ignalinos regiono mokiniai, menininkai mokėjo su jais ypač atsakingai bendrauti, mokėjo pristatyti savo kūrybą, atsakė į užduodamus klausimus. Atvykę jauni žmonės buvo nuostabūs klausytojai, su menininkais jie bendravo betarpiškai, godžiai sėmė tas patirtis, kuriomis su jais dalinosi tapytojai.
„Meno rezidencija Paliesiaus dvare suteikė progą vietos bendruomenės nariams susipažinti su aukštąja kultūra. Tokia dvaro misija. Labai dažnai saviveikla uždaro kelius į aukštesnius menus, todėl ši meno rezidencija ypač vertinga ir naudinga ne tik čia kūrusiems menininkams, bet ir to krašto kultūros gyvenimui. Labai džiugu, kad į baigiamąjį meno rezidencijos renginį, dailės darbų parodos atidarymą susirinko labai daug žmonių“, – sako menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė.
Meno rezidencijoje, kur gimė dailės kūriniai, ypatingas vaidmuo buvo skirtas muzikai. Nuo pat ryto „Pasagos“ salėje skambėjo pianisto Viktoro Paukštelio atliekami Frederiko Šopeno, Sergejaus Rachmaninovo ir kitų autorių kūriniai, sukūrę ypatingą atmosferą kūrybai. Tapytoja Mykolė Ganusauskaitė sako, kad buvo gera kurti skambant muzikai. Ji pati groja kanklėmis, dainuoja ir šoka „Poringės“ folkloro ansamblyje. Anot Mykolės, meno rezidencijos aplinka buvo labai kūrybiška, čia dirbę menininkai turėjo puikią progą pažinti vieni kitus, buvo puikių diskusijų, bendrų ateities projektų aptarimas. Peizažus tapanti menininkė sakė, kad ji kartu su prancūze Ségolène Haehnsen Kan daug važinėjo po apylinkes, žavėjosi laukine gamta, autentiškomis sodybomis ir viską godžiai fotografavo. Paskui daug kas iš šių vaizdų, „perėję“ menininkės mintis, persikėlė į rezidencijoje kuriamus kūrinius, o dar daugiau liko ateities darbams. Menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė taip pristato dailininkės kūrybą: „Mykolė gamtos peizažų motyvais kuria tiek kamerines, tiek ir didelio formato drobes ir net monumentalią tapybą ant pastatų sienų. Atidų konkrečių vietovių kraštovaizdžio tyrinėjimą ji suderina su peizažo inscenizacija. Visuose panoraminiuose kaip ir fragmentiškuose peizažuose menininkė atskleidžia griežtai geometrizuotas erdvines struktūras. Ritmiškam grafiniam piešiniui tenka toks pat svarbus vaidmuo kaip ir spalvoms. Kraštovaizdžiuose Mykolę ypač domina ir šioms vietovėms būdinga gyva vertikalių medžių, ir horizontalių laukų ritmų kaita. Ežerų ir upių mėlynei, pievų ir medžių žalumai bei geltoniui savo paveiksluose ji suteikia dar daugiau ryškumo ir intensyvumo. Daug dėmesio tapytoja skiria ir transformuojančiai šviesos galiai. Peizažuose galima įžvelgti ir asociacijas su cikline laiko tėkme, gamtos atgimimu ir sužydėjimu. Mykolės peizažai visada nuteikia džiugiai ir energingai“.
Mykolė sako, kad jai ypač įdomu buvo matyti, kaip skirtingai tie patys matyti Paliesiaus dvaro apylinkių gamtos vaizdai buvo interpretuoti jos ir prancūzės Ségolène Kan. Pažintis su Ségolène užsimezgė mokantis Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. „Mokėmės pas tuos pačius mokytojus, abi šiuolaikiškai interpretuojame ir tapome peizažus, tačiau ir šios rezidencijos metu kuriami mūsų kūriniai parodo, kaip skirtingai menininkai priima tuos pačius dalykus, kaip skirtingai jie atsispindi akvarelėje ar drobėje. Mano peizažai ryškūs, man labai svarbus erdės pojūtis, o Ségolène kūryboje visuomet daug mistikos, jos matyti gamtos vaizdai interpretuojami tik jai būdingu stiliumi,“ – sako Mykolė Ganusauskaitė. Menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė taip apibūdino prancūzų tapytojos kūrybą: „Matytus gamtos motyvus Ségolène Haehnsen Kan paverčia paslaptingomis vizijomis. Apsuptų gūdžių miškų upių vandenys vilioja ir baugina. Panardintus į tamsą kraštovaizdžius apšviečia nebent mėnesienos atspindžiai vandens paviršiuje. Gyvybingą augmenijos žalumą paliečia juodos spalvos sąstingis. Pradėdama nuo mažų realistinių eskizų tam pačiam motyvui ant didelių popieriaus lapų tapytoja suteikia labiau abstrahuotą ir tuo pačiu metaforišką išraišką.“ Pati Ségolène sako, kad jai patinka radikalios kompozicijos su tamsiomis masėmis, ją visuomet domina paslaptingumas ir galimybė paveiksle atrasti vis kažką naujo. Rezidencijoje sukurti kūriniai iš tolo atrodo lyg tamsios masės, tačiau artėdamas pradedi regėti peizažo detales, gali tyrinėti kūrinį ir atrasti daug naujų dalykų, kurių negalėjai pastebėti iš pradžių. Anot Ségolène Kan, jai patinka tikri peizažai, be personažų, siužetas – tik pretekstas, pagrindas tapymui, o mintys nuneša tolyn ir visai kitur, gimsta asmeninis kūrinys, atspindintis būtent menininką. „Menotyrininkė Raminta mano kūrybą apibūdino žodžiu „prieblanda“, manau, kad tai gana tikslu“, – sako Ségolène Haehnsen Kan.
Tapytojui ir pianistui Viktorui Paukšteliui rezidencijoje teko ypatingas vaidmuo – jis ir skambino fortepijonu, ir tapė. Viktoro dailės kūryba skiriasi nuo kitų dviejų menininkių, kūrusių meno rezidencijoje Paliesiaus dvare. „Merginoms labais svarbi gamta, jos kuria peizažus. Mano kūryba yra kitokia, dirbu labai susikoncentravęs ir darbo procesas gana ilgas. Meno rezidencijoje turėjau personalią erdvę, daug laiko skyriau ir muzikai, ir tapybai“, – sako tapytojas ir pianistas Viktoras. Jo, kaip ir kitų menininkų, kūrybą parodai pristatė menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė: „Tapytojas ir pianistas Viktoras Paukštelis (g. 1983 m. ) savo paveikslams skirtingai nei šios dvi menininkės, įkvėpimo ieško ne gamtoje, bet dailės istorijoje. Jis užmezga dialogą su pavieniais įžymiais paveikslais ir skulptūromis, apeliuodamas į žiūrovo erudiciją ir intuityviai funkcionuojančią atmintį. Iš antrinės realybės, o ne iš natūros tapantis menininkas, vaizdų daugiaprasmiškumą sustiprina atsisakydamas spalvų ir apribodamas paletę juoda ir pilka. (…)
Cituodamas praeities meno motyvus, Viktoras Paukštelis drąsiai balansuoja tarp atkartojimo ir keitimo, susitelkdamas į laikui nepavaldžias istorijas“.
Visi trys menininkai itin palankiai vertina tai, kad meno rezidencijoje jie turėjo galimybę bendrauti su didelę patirtį turinčia menotyrininke. „Galėjom kitaip pasižiūrėti į savo kūrybą, nuolatinės diskusijos mums atskleidė daug meno paslapčių, žavėjo Ramintos erudicija“, – sako Viktoras Paukštelis. Anot Mykolės Ganusauskaitės, įdomūs, turiningi pokalbiai provokavo daug minčių, leido giliau pažinti ir suprasti kitų menininkų kūrybą.
Meno rezidencijoje „Skambančios drobės“ kūrusius menininkus aplankė nemažai Ignalinos regiono bendruomenės narių, du kartus buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės jaunimui, menininkai savo kūrybą pristatė rezidencijos uždarymo ir parodos atidarymo renginyje, kur koncertavo ir Viktoras Paukštelis. Tie, kurie nesuspėjo apsilankyti liepos 14-21 d. Paliesiaus dvare veikusios menų rezidencijos, dabar turi puikią galimybę susipažinti su menininkų darbais veikiančiose parodose. Savo braižu skirtingų menininkų kūryba įdomi studijuoti, lyginti, stebėti tolimesnius šių dailininkų žingsnius. Visi kūrėjai pripažino, kad meno rezidencija juos labai įkvėpė kūrybai, kad gims dar ne vienas kūrinys, pradėtas brandinti būtent čia, mano rezidencijoje „Skambančios drobės“.
Meno rezidencijos „Skambančios drobės“, vykusios Paliesiaus dvare, akimirkos
Meno rezidencijos projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, projektą įgyvendina Paliesiaus dvaro asociacija.
