Andrejs Osokins, klasikinis Latvijos pianistas, yra žymiausių pasaulio pianistų konkursų laureatas. Jis kritikų apibūdinamas kaip nepriekaištingai stilingas, giriamas už galingą intelektą ir charizmą, plačią išraiškingų garsų paletę, ypač įtikinamai atliekamą įvairią muziką, rašoma Paliesiaus dvaro parengtoje publikacijoje, kurioje – pokalbis su A. Osokins.
A. Osokins yra kasmetinio „Osokins Freedom Festival“ Latvijoje įkūrėjas ir meno vadovas, Londono Karališkosios muzikos akademijos asocijuotasis narys ir Londono Trejybės muzikos koledžo narys, pianistų dinastijos projekto „Three Osokins“ narys ir organizatorius. Pianistui įteiktas „Didysis muzikos apdovanojimas“, aukščiausia valstybės pripažinimo forma muzikos srityje Latvijoje, ir „Trijų žvaigždžių ordinas“, aukščiausias Latvijos valstybės apdovanojimas, už labdaringos veiklos ir koncertų organizavimą.
Kovo 29 d. jis atvyksta koncertuoti į Lietuvą, Paliesiaus dvarą. Jo programa „Dedikacija Chopinui ir Schumannui“ glaudžiai siejasi ir su dabartiniais įvykiais – pavyzdžiui, F. Chopino gyvenimą itin paveikė ir sutrikdė Rusijos invazija į tėvynę, po kurios jis nebegrįžo į Lenkiją ir iki pat mirties muziką kūrė tremtyje. „Menas ir muzika stipriai susiję su istoriniais įvykiais, jau šimtmečius kaip veidrodis atspindi žmogaus patirtis ir pasaulinius procesus“, – apie programą kalbėjo A. Osokins.
Plačiau apie koncertą: 03.29 | Dedikacija Chopinui ir Schumannui: Andrejs Osokins (fortepijonas, Latvija)
Šaltinis: LRT.LT
– Esate iš muzikantų šeimos. Vaikystėje tikriausiai buvo daug muzikos? Ar nuo mažens norėjote būti pianistu?
Iš tiesų, užaugau muzikalioje šeimoje, mano tėvai yra pianistai. Muzika mus supo nuolat.
Su fortepijonu susipažinau unikaliu ir natūraliu būdu. Iš pradžių tėvai nedarė spaudimo, leido man ir broliui savarankiškai atrasti meilę šiam instrumentui. Pamenu, kaip vaikystėje susižavėjęs stebėjau grojančią mamą ir bandžiau mėgdžioti jos judesius. Dėl tokio organiškumo suvokiau, koks iš tikrųjų gali būti džiaugsmas groti fortepijonu.
– Ar bėgant metams jūsų santykis su šiuo instrumentu keitėsi?
Neabejotinai. Iš pradžių fortepijonas buvo susižavėjimo ir tyrinėjimo šaltinis, tačiau augant jis tapo mano balsu ir palydovu. Su laiku pradėjau vertinti neribotas jo galimybes – nuo techninių iššūkių iki plataus emocinio spektro. Kiekvienas pasirodymas, kiekviena repeticija gilina mano supratimą ir mano santykį su fortepijonu. Tai kelionė, vis besikeičianti.
– O su muzika? Ką jums apskritai reiškia muzika?
Muzika yra mano gyvenimo pašaukimas ir žodžius pranokstanti emocinė kalba. Ji leidžia man išreikšti tai, ko neįmanoma išreikšti kitaip, užmegzti gilų ryšį su klausytojais. Man muzika yra ir žmogaus sielos veidrodis, ir tiltas tarp kultūrų, emocijų bei patirčių.
– Su tėvu Sergejs Osokins ir broliu Georgijs Osokins, kurie taip pat yra pianistai, įkūrėte projektą „The Three Osokins“ (liet. „Trys Osokinai“), kartu koncertuojate. Papasakokite apie šią pianistų dinastiją plačiau.
Projektas „The Three Osokins“ yra unikalus mano tėvo, brolio ir mano paties bendradarbiavimas. Jis prasidėjo 2015 m. ir tapo vienu reikšmingiausių Latvijos klasikinės muzikos įvykių. Kiekvienas iš mūsų į pasirodymus įneša savitą stilių ir asmenybę, todėl tai turtinga ir dinamiška patirtis. Nors visi grojame tuo pačiu instrumentu, mūsų interpretacijos skiriasi, todėl klausytojams pasiūlome įvairialypį ir visgi vientisą muzikinį pasakojimą.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate savo karjeroje?
Vienas didžiausių iššūkių yra prisitaikyti prie skirtingų instrumentų ir koncertų salių akustikos. Kaip pianistas negaliu pasiimti instrumento su savimi, todėl kiekvienas pasirodymas yra atradimų ir prisitaikymo kelionė. Be to, nuolat tenka derinti techninius repertuaro reikalavimus su reikiamu emociniu gilumu.
– Paliesiaus dvare vyksiantis jūsų koncertas vadinasi „Dedikacija Chopinui ir Schumannui“. Kodėl pasirinkote būtent šiuos du kompozitorius? Kas juos sieja?
Chopinas ir Schumannas yra kertiniai romantinės fortepijoninės muzikos kompozitoriai, kiekvienas jų į repertuarą atnešė savo unikalų balsą. Chopino muzika yra giliai asmeniška, kupina poezijos ir sudėtingo grožio, o Schumanno kūriniai emociškai platūs, dažnai įkvėpti literatūros. Abu kompozitoriai pasižymi jausmų gilumu ir siekiu plėsti fortepijoninės raiškos ribas, todėl jų kūriniai puikiai dera tarpusavyje.
– Kokie jūsų artimiausi ateities planai?
Visada ieškau naujų bendradarbiavimo galimybių ir projektų, kurie plečia klasikinės muzikos ribas. Artimiausiuose planuose – naujų kūrinių įrašymas, bendradarbiavimas su kitais menininkais ir tolesnis „Osokins Freedom Festival“ vystymas, siekiant klasikinę muziką pristatyti platesnei auditorijai. Taip pat viliuosi koncertuoti Latvijoje bei tarptautiniu mastu, užmegzti ryšį su klausytojais visame pasaulyje.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę savo gerbėjams ir būsimai publikai?
Visiems, kurie palaiko ir vertina klasikinę muziką: ačiū už atvirumą ir entuziazmą. Jūsų buvimas ir energija koncertuose įkvepia mane siekti dar didesnių meninių aukštumų. Muzika mus visus jungia, ir aš nekantriai laukiu, kada galėsiu su jumis pasidalyti šia neįtikėtina kelione. Iki greito susitikimo pasirodyme!