Pagrindinis > Apie mus skelbia > LRT.LT: Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas Alexanderis Paley`us: muzikų gyvenimas Lietuvoje – išgyvenimo klausimas

LRT.LT: Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas Alexanderis Paley`us: muzikų gyvenimas Lietuvoje – išgyvenimo klausimas

Moldovoje gimęs, Niujorke, Paryžiuje gyvenęs, o dabar į Vilnių atsikraustęs pianistas Alexanderis Paley`us talentu ir charizma nepalieka abejingų. Publika jam ploja atsistojusi, o kritikai negaili pagyrų. Muzikas yra laimėjęs daug tarptautinių apdovanojimų, pasirodo žymiausiose pasaulio salėse ir yra nepaprastai aktyvus: per metus surengia apie 80 koncertų.

Rugpjūčio 20–21 dienomis Paliesiaus dvare įvyks ketvirtasis jo organizuojamas muzikos maratonas, šįkart skirtas prancūzų kamerinei muzikai. Gros dešimt talentingų atlikėjų, įskaitant pianisto suburto ansamblio „Paleasis“ narius. Belaukiant šio ypatingo renginio, pakalbinome A. Paley`ų.

Plačiau apie maratoną: 08.20-21 | Ketvirtasis Alexander Paley muzikos maratonas „Vive La France“ Paliesiuje

Šaltinis: LRT.LT


Per gyvenimą esate pelnęs daug apdovanojimų. Kuris pats reikšmingiausias?

– Šių metų. Rugpjūčio 13 d. sueis lygiai metai nuo tos dienos, kai pradėjau gyventi Lietuvoje. Per šiuos metus mano gyvenimas visiškai pasikeitė, nes Lietuvoje radau save.

Kaip ir anksčiau, kiekvieną dieną groju ir panašiai, bet čia, Lietuvoje, darau tai, ką ir turėčiau daryti. Daug groju, mokau – man patinka mokyti, mano studentai nuostabūs – ir vis dar groju kartu su savo mėgstamiausiu maestro Gintaru Rinkevičiumi.

Ir subūriau ansamblį, o tai buvo mano svajonė. Ansamblį „Paleasis“ be manęs sudaro devyni atlikėjai: penki pučiamieji instrumentai, kurių visi pasirodys muzikos maratone Paliesiaus dvare, keturi styginiai. Tai mano draugai, partneriai. Ansamblis pirmą kartą pasirodė Kauno filharmonijos salėje per Pažaislio festivalį. Tai buvo nuostabus pasirodymas, buvau labai laimingas.

Visa tai man ir yra pats didžiausias apdovanojimas. Apdovanojimas – tai ne medalis, kurį pasikabini ant kaklo. Apdovanojimas yra rasti save. Dabar esu tikrai, tikrai laimingas – ir tokia laimė man yra didžiausias apdovanojimas.

 

Daugiausiai atliekate klasikinę muziką. Kokie klasikos žanrai jus labiausiai žavi, kokius kūrinius labiausiai mėgstate atlikti?

– Aš ne tik daugiausiai atlieku klasikinę muziką, iš esmės atlieku vien klasikinę muziką. Tiesiog nekenčiu popkultūros.

O šiaip neturiu mėgstamiausios muzikos. Pavyzdžiui, poryt turėsiu atlikti dvi dideles programas Prancūzijoje, viena skirta vien italų muzikai, kita turi gan standartinę, įvairią programą.

Kai groju, galvoju, kad turiu augti kaip muzikantas. Dėl tos pačios priežasties bandau groti skirtingą muziką. Žinoma, yra kompozitorių, kuriuos mylėsiu visą gyvenimą: pradėjau savo karjerą grodamas J. S. Bacho kūrinius ir jo muzika visada mane lydi.

Tačiau apskritai turiu labai daug mėgstamų kompozitorių. Ir galbūt nuskambės kaip klišė, kažkas kažkur jau tai sakė… Bet dabar mano grojama muzika yra mano mėgstamiausia. Nes jei nemyli atliekamo kūrinio, niekas jo nemylės.

 

Ar dažnai lankotės kitų atlikėjų koncertuose? Ar tai labiau dėl malonumo, ar dėl mokymosi?

– Lankausi koncertuose, operose ir baletuose. Esu didelis baleto ir operos gerbėjas. O mokausi visada. Iš savo klaidų, iš savo studentų klaidų, nes ten pastebiu ir savąsias. Bet žinoma, lankausi ir dėl malonumo.

Kai kyla užuolaida – man tai pati magiškiausia akimirka. Ką pamatysiu, ką išgirsiu? Regint į sceną lipantį orkestrą, taip pat apima ypatingas jausmas.

 

Prieš metus atsikraustėte į Lietuvą. Ar jaučiate skirtumą tarp muzikos kultūros Lietuvoje ir užsienyje?

– O taip, tikrai. Kiekviena šalis turi savo veidą, savo polinkius, skonius. Bet emigravęs aš nekeisiu savo skonių, savo siekių pagal šalį, kurioje esu. Esu, kas esu. Jei kažkam nepatinku, tai tų žmonių problema, ne mano. Gal aš geras, gal blogas, bet aš esu aš.

Tačiau Lietuvoje radau kai ką, kas man yra labai malonu. Kai subūriau savo ansamblį, kai išsirinkau atlikėjus – o rinkausi ne bet ką – nė vienas jų nepasakė „ne“. O jų gyvenimas nėra lengvas.

Muzikų gyvenimas Lietuvoje apskritai nėra lengvas, iš esmės tai išgyvenimo klausimas. Žinau tai, nes turiu daug draugų. Tačiau turėtumėte pamatyti jų akis jiems esant ant scenos, po koncerto, žmonėms plojant atsistojus – pasirodymas per Pažaislio festivalį buvo didžiulė sėkmė. Tiesiog turėtumėte pamatyti jų akis.


Gal papasakotumėte plačiau apie organizuojamą muzikos maratoną?

– Pirmasis muzikos maratonas buvo Klaipėdoje, tada tai buvo labai neįprastas renginys. Antrasis buvo Kintuose. Ir trečiasis, pernai, buvo Paliesiuje. Dievas man atsiuntė Julių Ptašeką (Paliesiaus dvaro atstatytojas) ir jo draugus. Nuo tada, kai radau Paliesių, nuolat čia groju koncertuose. Ir po vieno koncerto pradėjau kalbėtis su Juliumi, jis man padėkojo, o po penkių minučių pasiūlė čia rengti muzikos maratoną.

Buvo nuostabu ir mums, ir, tikiuosi, publikai. Ir šiais metais Julius pasiūlė vėl surengti maratoną, labai tuo apsidžiaugiau. Žinote, supratau, kad kamerinei muzikai Lietuvoje geriausios dvi salės: „Organum“ koncertų salė Vilniuje ir Paliesiaus dvaro koncertų salė. Nes kai pamatau koncertus Paliesiuje, kviečiamų atlikėjų klasę – suvokiu, kad kitur Lietuvoje tokių dalykų tiesiog nėra. Nesu vienintelis tai pastebėjęs. Tai žino ir Gidonas Kremeris su savo kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“, ir daug kitų muzikų. Man ne tik džiaugsmas, bet ir didelė garbė groti Paliesiaus dvare, ypač su savo ansambliu.

 

Ar sunku pasiruošti tokiam renginiui?

– Ruoštis reikia labai daug. Iš pradžių šie maratonai truko savaitę. Bet praėjusių metų maratonas Paliesiuje truko dvi dienas, taip bus ir šiemet. Muzikos kiekis milžiniškas, tiesiog astronominis. Reikia repetuoti su visais atlikėjais.

Bet… Pernai, jei paklaustumėte, kodėl tai darau… groju kiekvieną kūrinį, beveik visą dieną esu scenoje… Tai ne dėl to, kad parodyčiau, kad galiu groti visą dieną – muzika nėra sportas. Jeigu daugiau mano kolegų muzikos pasaulyje tai suprastų, visiems būtų lengviau. Per maratoną pildosi mano svajonės, nes scena yra tokia vieta, kurioje jaučiuosi visiškai laisvas. Ir kuo ilgiau galiu scenoje būti, tuo laimingesnis esu.

 

Kodėl pasirinkote temą „Vive la France“ ir būtent šiuos Prancūzijos kompozitorius?

– Tiesiog pamaniau, kad būtų labai įdomu. Kol kas Lietuvoje dar nesu matęs tik prancūzų kamerinei muzikai skirto festivalio. Pavyzdžiui, Francis Poulencas yra puikus prancūzų kompozitorius: grosime visus jo kūrinius pučiamiesiems ir fortepijonui. Ir patį pirmą kartą grosiu vieno geriausių prancūzų kompozitoriaus Camille`io Saint-Saenso originalią transkripciją keturioms rankoms su savo žmona (pianistė Pei-Wen Chen). Taip pat atliksime visus C. Saint-Saenso kūrinius pučiamiesiems ir fortepijonui. Maratonas bus tarsi visos prancūzų muzikos paveikslas.

Pirmieji trys maratonai neturėjo konkrečios temos. Bet šįkart nusprendėme, kad tema bus „Vive la France“. Tikiuosi, kad ši idėja pasiteisins. Ir jau mąstau apie kitą muzikos maratoną, kilo keletas idėjų.