Gruodžio 14 d. į Paliesiaus dvarą pirmąkart atvyksta talentingoji Sakartvelo pianistė Mariam Batsashvili. Ji yra nuolatinė viešnia Londono „Wigmore Hall“ salėje, koncertavo daugiau nei 30 šalių, puikiai pasirodė ne viename konkurse ir jau išleido dvi kompaktines plokšteles.
Pianistės muzikavimas tiesiogiai paliečia širdį, o jos garsų spalvos, apgalvotos interpretacijos ir nuostabūs akcentai jaudina ir džiugina klausytojus. „Nors jai dar nėra trisdešimt, ji vis pademonstruoja virtuoziškumo ir jautrios įžvalgos derinį, būdingą jos grojimui“, – 2022 m. teigė kritikė Fiona Maddocks laikraštyje „The Observer“.
Belaukiant koncerto, Paliesiaus dvaras siūlo išskirtinį pokalbį su atlikėja.
Plačiau apie koncertą: 12.14 | Mariam Batsashvili (fortepijonas, Sakartvelas)
Šaltinis: LRT.LT
– Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su fortepijonu? Ar su metais santykis su instrumentu keitėsi?
Prisimenu, kaip mokiausi kiekvieną natą ir jos pavadinimą. Mano mokytoja apie natas kalbėjo tarsi jos būtų gyvos būtybės ir su didžiausia meile tardavo jų vardus. Pavyzdžiui, sakydavo: „Žiūrėk, A gyvena tarp antro ir trečio klavišo, tai yra jos namai.“ Todėl nuo pat pradžių jutau, kad viskas, kas susiję su muzika, yra gyva.
– Tarptautinio pripažinimo sulaukėte laimėjusi 10-ąjį F. Liszto pianistų konkursą Utrechte. Kaip ši pergalė paveikė jūsų gyvenimą?
Gavau daugybę kvietimų koncertuoti ir trejus metus iš eilės keliavau po pasaulį. Tai buvo viskas, ko troškau – galimybė pasirodyti visame pasaulyje ir žmonėms nešti prasmingą muzikinę žinią.
– Gimėte Sakartvele, bet dabar koncertuojate visame pasaulyje, esate koncertavusi daugiau kaip 30 šalių. Ką pastebėjote apie muzikos kultūrą, padėtį šiuolaikiniame pasaulyje?
Deja, ne itin daug jaunosios kartos atstovų domisi muzika. Be to, gyvename pasaulyje, kuriame vidutinis žmogus susikaupia mažiau nei minutei – dėl to „TikTok“ ir yra toks populiarus. Laimei, yra daug projektų ir metodų, kuriais stengiamasi tai pakeisti.
Tačiau visur, kur tik koncertavau, žmonės, atrodo, muzikai jaučia tam tikrą pagarbą. Vieniems tai gryna pramoga, o kitiems – gryna magija ir meditacija.
– Kokios, jūsų nuomone, savybės pianistui svarbiausios?
Pianistas, be kita ko, turėtų pasižymėti puikia muzikine kalba, techniniais gebėjimais, kuriems, atrodytų, nereikia pastangų, charizma. Tačiau man svarbiausia yra tai, ar muzikantas turi, ką pasakyti, ar mane, kaip klausytoją, jis paliečia, ar beklausant oda nueina pagaugais, ar suvokiau savo pojūčius. Man pianisto magija atsiskleidžia tada, kai klausytojas jaučiasi suprastas ir esantis ne vienas.
– Esate sulaukusi didelės sėkmės socialiniuose tinkluose, ypač dėl savo vaizdo pamokų. Kaip manote, ar šiandienos muzikantui svarbu būti aktyviam socialiniuose tinkluose?
Mano nuomone, tai būtina. Dauguma žmonių lankosi socialiniuose tinkluose, tad tai yra mūsų būdas su jais bendrauti.
– Kas jus įkvepia?
Absoliučiai viskas.
– Paliesiaus dvare atliksite W. A. Mozarto, S. Thalbergo, F. Liszto ir F. Schuberto kūrinius. Kodėl pasirinkote būtent šiuos kompozitorius?
Visada renkuosi kūrinius, kuriuos mėgstu ir kurie suteikia man galimybę tobulai išreikšti save. Kiekvieną mano sukurtą koncertinę programą lydi istorijos.
– Galbūt norėtumėte ką perduoti būsimai publikai Paliesiaus dvare?
Aš taip džiaugiuosi, kad atvykstu į Paliesiaus dvarą! Man tai bus paskutinis koncertas šiais metais, o paskutinis metų koncertas visada kelia ypatingus jausmus. Tiesą sakant, mane visada lydi mano mokytojos žodžiai: „Kiekviename savo koncerte grok taip, tarsi jis būtų paskutinis. Daryk viską, ką gali, kurk magiją, mėgaukis ja ir leisk žmonėms taip pat ja mėgautis.“ Šie žodžiai manęs neapleidžia iki šiol.