Sakartvelo pianistas Davidas Khrikulis – 2025 m. Tarptautinio F. Chopino fortepijono konkurso Varšuvoje finalininkas. Per šį konkursą pianistas sulaukė daugiausiai žiūrovų simpatijų ir diskusijų iš visų dalyvių. Nors konkurso jis nelaimėjo, pelnė gerokai rezultatus pranokstantį pripažinimą. Pianistas sparčiai tampa vienu perspektyviausių savo kartos menininkų.
D. Khrikulis yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, surengęs solinius rečitalius ir kamerinės muzikos koncertus visoje Europoje, koncertavęs kaip solistas su ne vienu orkestru. Šiuo metu jis studijuoja Madrido Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje, yra remiamas įvairių fondų.
Kovo 22 d. pianistas pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą koncertuos Lietuvoje, Paliesiaus dvare. Jis taip pat pirmą kartą po F. Chopino konkurso atliks vien šio kompozitoriaus kūrinių programą. Belaukiant koncerto, pakalbinome D. Khrikulį.
Plačiau apie koncertą: 03.22 | David Khrikuli (fortepijonas, Sakartvelas)
Šaltinis: LRT.LT
– Papasakokite apie savo pirmąją pažintį su muzika. Ar nuo vaikystės troškote būti pianistu?
Nuo mažens labai mėgau klausytis muzikos, pačių įvairiausių žanrų: klasikinės, džiazo, roko, metalo. Tačiau niekada nemaniau, kad galėčiau tuo užsiimti profesionaliai – iki kol tėvai nuvedė į muzikos mokyklą, kuri buvo tiesiog po mūsų butu, žemesniame aukšte (tebėra ir dabar). Fortepijonas man tapo saviraiškos forma, grodamas pajaučiau laisvę ir jėgą.
– Koks Jūsų asmeninis ryšys su F. Chopinu ir jo muzika?
Kartą, kai buvau pirmoje klasėje, mano pirmosios mokytojos mokinys grojo Etiudą Nr. 12, op. 10 – likau visiškai sužavėtas. Tada bibliotekoje susiradau visą etiudų rinkinį, partitūrą, pradėjau jų mokytis pats. Vėliau įsigijau kompaktinį diską su visais Chopino kūriniais. Visų klausiausi ir negalėjau atsiklausyti.
– Kas paskatino dalyvauti Tarptautiniame F. Chopino konkurse Varšuvoje? Ar pasiruošimas konkursui buvo sunkus?
Muzikoje Chopinas man visada buvo didžiausia įtaka ir motyvacija. Dėl jo kūrinių likau ištikimas savo pianisto karjerai, savo darbui. Dalyvavimas Chopino konkurse man buvo kone pareiga – norėjau išreikšti pagarbą šiam žmogui.
Tačiau pasiruošti nebuvo lengva: turėjau visą dėmesį sutelkti į vieną kompozitorių ir visiškai susikoncentruoti. Visgi galiausiai man tai išėjo tik į naudą: giliau pasinėriau į Chopino muziką ir patobulinau savo, kaip pianisto, įgūdžius.
– Konkurso metu sulaukėte ypatingo dėmesio iš žiuri ir publikos. Kuo, jūsų nuomone, jūsų grojimas skiriasi nuo kitų dalyvių? Ko siekiate grodamas?
Daugelis žmonių linkę groti Chopino kūrinius taip, tarsi jis būtų paprasčiausias saloninės muzikos kompozitorius. Dinamika sumažinta, viskas pernelyg švelnu, tempas lėtas. Chopinas buvo titanas. Jo išraiškos diapazonas yra bene didžiausias iš visų klasikinių kompozitorių. Jo muzikoje yra viskas – ir šitaip sakydamas tikrai neperdedu. Chopinas žino, kada būti švelniam, bet taip pat ir kada kelti didžiulę audrą. Vieną akimirką glosto, o kitą staiga siunčia į pragarą. Kai kuriose kompozicijose tvyro ir paslaptingumo, keistumo jausmas.
Esu girdėjęs ne vieną pianistą teigiant, ir ne tik šiame konkurse, kad Chopinas yra pernelyg išpuoselėtas, kad jam trūksta dramatizmo – jie sumenkina jo didžiulį emocinį potencialą. Bet aš nenoriu būti pesimistas, nes konkurse buvo išties puikių muzikantų, kurie man patiko. Su keliais iš jų susidraugavau, ir jie, atrodo, sutinka su mano mintimis.
– Paliesiaus dvare taip pat atliksite F. Chopino kūrinių programą. Kokius kūrinius pasirinkote ir kodėl?
Mano repertuaras bus sudarytas iš Polonezo fis-moll, trijų mazurkų, Sonatos Nr. 3 ir keturių skerco. Visada renkuosi kūrinius, kuriuos atlikti man patinka labiausiai. Šis koncertas – ne išimtis.
– Kas jums, kaip pianistui, yra didžiausias iššūkis?
Padaryti viską, ką galiu. Labiausiai liūdina, kai žinai, ką gali pasiekti, bet nepavyksta. Bet visgi mes žmonės, tad kartais tokios akimirkos neišvengiamos. Tačiau stengiuosi, kad jų būtų kuo mažiau.
Didžiausią sėkmę jaučiu, kai nesinori palikti scenos – tada žinau, kad koncertas pavyko.
– Ar prieš lipdamas į sceną turite kokių nors ritualų?
Tiesiog galvoju apie kompozitorių, kurio kūrinį ruošiuosi atlikti, prisimenu visus gerus su kompozitoriumi susijusius prisiminimus. Bet manau, kad tai muzikantams gan dažna. Jokių ypatingų ritualų neturiu. Man viskas turi būti paprasta.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę jūsų nekantriai laukiančiai publikai?
Tik tiek: likite savo vietose, likite smalsūs… ir nemirksėkite.