„Jei galiu kiekvieną vakarą lipti ant scenos, man daugiau nieko ir nereikia. Nes scena yra vieta, kur jaučiuosi visiškai laimingas. Žinoma, kaip ir kiekvienam žmogui, pasitaiko mažiau pavykusių koncertų, bet tai gyvenimas“, – sako pianistas Alexanderis Paley`us.
Tarp Niujorko, Paryžiaus ir Vilniaus gyvenantis fortepijono virtuozas A. Paley`us talentu ir charizma nepalieka abejingų. Publika jam ploja atsistojusi, o kritikai negaili pagyrų. Gausybe pasaulinio lygio apdovanojimų įvertintas pianistas pasirodymus yra surengęs ir visada laukiamas prestižiškiausiose koncertų salėse ir festivaliuose.
Rugsėjo 13 d. jis grįžta į Paliesiaus dvarą ir surengs jau septintąjį muzikos maratoną: šįkart jo tema – „Šubertiada Paliesiuje“. Nors F. Schubertas, vienas svarbiausių kompozitorių muzikos istorijoje, mirė labai jaunas, jis sukūrė nepaprastai daug muzikos. Muziką daugiausia rašė jaukiems muzikiniams susibūrimams – salonams, pasirodymams draugų kompanijoje.
Šį intymų jausmą bus galima pajusti ir „Šubertiadoje Paliesiuje“. Per vieną dieną ir tris koncertus suskambės didžiausi kompozitoriaus šedevrai – didingi fortepijoniniai trio, sonatos, kūriniai fortepijonui keturioms rankoms ir daug daugiau.
Belaukiant šio renginio – pokalbis su maratono organizatoriumi A. Paley`umi.
Plačiau apie maratoną: 09.13 | Septintasis Alexander Paley muzikos maratonas „Šubertiada Paliesiuje“
Šaltinis: LRT.LT
– Muzikos maratoną organizuojate jau septintą kartą. Kaip maratonas per metus keitėsi?
Pirmasis maratonas vyko Klaipėdoje ir buvo gana sėkmingas. Antrą kartą buvo Kintuose, o trečiąjį – Paliesiuje. Susipažinau su Juliumi [Julius Ptašekas – Paliesiaus dvaro atkūrėjas] ir mes iš karto tapome draugais. Po trečiojo maratono jis pasakė: „Nėra jokių abejonių, dabar maratonas visada vyks Paliesiuje.“
Šią žinią sutikau su didžiausiu malonumu, nes Paliesius yra viena ypatingiausių vietų Lietuvoje. Patikėkite manimi, Lietuvą pažįstu labai gerai, grojau visur. Paliesius turi tokį kamerinės muzikos repertuarą, kad Vilniaus filharmonija galėtų pavydėti. Čia groja nuostabūs pasaulinės klasės atlikėjai. Aš Paliesiuje rengiu savo festivalį, Gidonas Kremeris rengia savo – tai tikrai šis tas.
Be to, salėje yra du nuostabūs „Steinway“ fortepijonai, susirenka puiki publika, tvyro labai maloni atmosfera. Tiesiog meldžiuosi ir tikiuosi, kad tai tęsis tol, kol aš gyvas, nes visoje Lietuvoje negaliu rasti poetiškesnės ir gražesnės vietos nei Paliesiaus dvaras.
– Paliesiaus dvare pasirodysite kartu su pianiste Pei-Wen Chen, smuikininku Raimondu Butvila ir violončelininku Mariumi Dominyku Sakavičiumi. Papasakokite apie bendradarbiavimą.
Su Raimondu mes draugai nuo studijų laikų, jis brangus mano draugas ir daug kartu grojame. Marius yra mūsų trio narys. Raimondas, Marius ir aš esame „Vytautas Magnus trio“. Raimondas ir aš ten esame profesoriai [Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje], o Marius yra šią akademiją baigęs alumnų lyderis.
Grojame nemažai. Pernai atlikome visą Mozarto kamerinę muziką, dar anksčiau visą Beethoveno ir Brahmso muziką. Lietuvoje to niekas kitas nėra padaręs. O šiais metais atliksime visą F. Schuberto kūrybą. Todėl tai ir bus „Šubertiada“.
Pei-Wen Chen yra mano žmona, vasario 6 d. minėjome 30-ąsias vestuvių metines. Vilniuje surengėme koncertą – taip šventėme. Žinoma, kaip galite suprasti, per šiuos 30 metų daug grojome keturiomis rankomis arba dviem fortepijonais. Visus šiuos metus ji buvo nepamainoma partnerė – grodami jaučiame kiekvieną niuansą, nuotaikos pasikeitimą, kartu groti yra didžiulis džiaugsmas ir palaima. O F. Schubertas yra parašęs daugybę kūrinių keturioms rankoms.
Labai mėgstu savo partnerius, tiek kaip žmones, tiek kaip muzikantus.
– Koks jūsų asmeninis ryšys su F. Schubertu ir jo muzika?
Turiu ypatingą ryšį su kiekvienu kompozitoriumi, kurio kūrinius atlieku. O F. Schubertas yra vienas iš kompozitorių, lydinčių mane visą gyvenimą. Kartu tai ir didžiulis iššūkis, nes, pavyzdžiui, mes atliksime du didelius F. Schuberto trio, kurie yra nepaprastai sudėtingi. Muzika absoliučiai dieviško grožio. Tiesą sakant, F. Schuberto, kuris mirė labai jaunas, visa parašyta muzika yra šedevras. Nesvarbu, kokiu instrumentu ar kiek žmonių groja.
Žinoma, nuostabūs ir jo solo kūriniai – aš Paliesiuje grosiu solo sonatą, kurią visi mano partneriai labai mėgsta. O su žmona mes taip pat daugybę kartų grojome F. Schuberto kūrinius keturioms rankoms. Tikrai nežinau nė vieno fortepijono dueto pasaulyje, kuris repertuare neturėtų bent vieno F. Schuberto kūrinio. Labai myliu kiekvieną šio kompozitoriaus parašytą natą.
– Galbūt yra kompozicijų, kurias ypač nekantraujate atlikti?
Nekantrauju sugroti kiekvieną natą (juokiasi).
– Trys koncertai per vieną dieną skamba kaip iššūkis.
Mes prie to pripratę. Festivalis Prancūzijoje, kuris šiemet bus jau 34-asis, yra kitoks, didelis, vieta taip pat nuostabi – ten atliekame penkis koncertus, kiekvieną dieną po naują programą. O čia trys koncertai – aišku, tai iššūkis. Bet žinote, jei galiu kiekvieną vakarą lipti ant scenos, man daugiau nieko ir nereikia. Nes scena yra vieta, kur jaučiuosi visiškai laimingas.
Žinoma, kaip ir kiekvienam žmogui, pasitaiko ir mažiau pavykusių koncertų, bet tai gyvenimas. Ir esu laimingas, kad mano partneriai dalijasi su manimi šia meile scenai. Praleidi visą dieną su F. Schubertu, ko dar galima norėti?
– Kokie jūsų ar jūsų partnerių ateities planai?
Žiūriu į artėjančio sezono kalendorių, esu šiek tiek nustebęs. Visada daug groju Lietuvoje ir kitur, bet dar niekad neturėjau tiek koncertų ir tiek programų, kiek laukia artėjantį sezoną. Džiaugiuosi tuo. Nusimato solo, orkestro ir kamerinės muzikos koncertai, žinoma, ir su mano partneriais. Pavyzdžiui, Pei-Wen atvyks sausio mėnesį ir vėl grosime F. Schuberto koncertą keturioms rankoms. Tokie mano planai.
Marius turi savo kvartetą, jie neseniai pradėjo groti, tikiuosi, kad jų ateitis bus labai sėkminga. Jie į tai žiūri tikrai rimtai. O su Raimondu nuolat grojame kartu, šį sezoną turime rečitalį didžiojoje Vilniaus filharmonijos salėje, praktiškai kasmet grojame Kauno filharmonijoje. Jis man sakė, kad nuo tada, kai atvykau į Lietuvą, atlieka daugiau programų ir koncertų nei per visą ankstesnį gyvenimą. Labai už jį džiaugiuosi.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę Paliesiaus dvare Jūsų laukiančiai publikai?
Tiesiog negaliu neperduoti žinios!
Kai ateini į sceną groti, turi kažką pasakyti. Į sceną ateini papasakoti istorijos, perteikti giliausio jausmo. Pasakyti kažką, kas ir kompozitoriui, ir tau labai svarbu. Ir turi padaryti, kad auditorijai tai būtų tiek pat svarbu, kaip ir tau. Deja, daugelis mano kolegų pamiršta šį labai paprastą dalyką: jie ateina į sceną kažko demonstruoti, pasirodyti, groti geriau už kitus ir panašiai. Muzika nėra sportas, tai visiškai skirtinga. Esmė yra tai, ką išreiški.
Kalbant apie Paliesiaus publiką, ji nuostabi. Atrodo, kad alsuoja muzika kartu su mumis. Ir ačiū Dievui. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.