Šiaurietiško džiazo legendai Larsui Danielssonui kritikai niekada negaili liaupsių. 1958 m. Geteborge gimęs atlikėjas kontrabosu groja melodingiau ir lyriškiau nei kiti, pasižymi techniniu meistriškumu, gyva muzikine vaizduote ir beveik telepatišku kitų muzikantų supratimu. Dėl to tapo itin paklausus tarptautiniu mastu kaip akompanuojantis muzikantas ir dirbo su daugybe muzikos žvaigždžių.
Tačiau L. Danielssonui akompanuojančio vaidmens neužteko – jis visada turėjo ir kompozitoriaus gyslelę, o dabar yra vienas iš palyginti nedaugelio kontrabosininkų, kurie tapo reikšmingais grupių lyderiais. Su įvairiais ansambliais atlikėjo išleisti albumai puikiai vertinami, tampa „auksiniais“ arba „platininiais“, o jo inicijuotas orkestrinis projektas „Blauklang“ buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.
Kontrabosininkas iš esmės su kiekvienu albumu randa naują skambesį. Tačiau geriausiu jo albumu laikomas „Liberetto“, kuriame rasta pusiausvyra tarp džiazo, klasikinės muzikos, popmuzikos bei Europos liaudies muzikos ir šitaip atverta nauja kompozicinių procesų ir dramaturgijos panaudojimo džiaze dimensija. Pianistas Grégory Privatas šiai muzikai prideda dar kitą, savitą skambesį. Šis duetas birželio 8 d. pirmą kartą pasirodys Paliesiaus dvare ir apskritai Baltijos šalyse.
Paliesiaus dvaras siūlo LRT.lt skaitytojams Eglės Ingelevičiūtės pokalbį su pianistu.
Plačiau apie koncertą: 06.08 | LARS DANIELSSON & GRÉGORY PRIVAT PLAY LIBERETTO
Šaltinis: LRT.LT
Dabar man labiausiai įsiminęs ką tik įvykęs koncertas: grojau naują kūrinį su Geteborgo simfoniniu orkestru, jiems tai buvo tikrai svarbus kūrinys, įvykis nemažas visiems. Bet iš tikrųjų yra daug įsimintinų įvykių, sunku pasakyti. Kadangi kaip tik grosiu Lietuvoje… labai gerai prisimenu, kaip grojau su lietuvių violončelininku Vytautu Sondeckiu ir kameriniu orkestru Vilniuje. Tai buvo nuostabi patirtis, todėl nekantrauju grįžti ir vėl čia groti.
– Ką Jums, kaip muzikantui, reiškia sėkmė?
Daug. Kai žmonėms patinka, ką darai, kai tavo muzika pasiekia daug žmonių – tai man labai svarbu, nes noriu skleisti žinią apie kuriamą muziką, noriu ką nors kitiems duoti. Per muziką siunčiu energiją. Šiuo požiūriu sėkmė man reiškia tikrai daug.
Bet svarbiausia – esu dėkingas, kad galiu groti tiek daug skirtingų vietų, šalių, sutikti naujų žmonių ir publikų. Tai tiesiog fantastiška.
– Kaip susipažinote ir pradėjote groti su pianistu Grégory Privatu?
Susitikome, nes apie jį žinojo mano vadybininkas René Hessas. Grégory atsiuntė nuorodą į savo atliktą muziką ir mums iškart patiko jo grojimas, jo muzika. Susisiekėme su juo, tai buvo jau prieš devynerius metus, o nuo tada daug grojame kartu. Labai tuo džiaugiuosi. Be to, Grégory supranta muziką ir komponavimą, todėl jis tobulas partneris kartu atlikti mėgstamas melodijas.
– Sakoma, kad su albumu „Liberetto“ radote savo įvairių raiškos formų kvintesenciją – ir projektas vis dar tęsiamas. Kaip jis prasidėjo ir kaip juda toliau?
Manau, kad „Liberetto“ gimė, nes daug grojome su grupe. Viskas prasidėjo su mano kompozicijomis, kurios yra džiazo, klasikinės ir liaudies muzikos derinys. O tada norėjau rasti muzikantų, kurie tai suprastų ir galėtų tai groti. Su grupėmis yra taip, kad groji drauge jau ilgą laiką ir dar ilgai gali taip groti, nes tada kartu vystai kažką unikalaus, o tai muzikoje labai gražu. Tad, jei turi grupę, su kuria manai, kad kažką radai, labai svarbu tai palaikyti ir vystyti. Manau, kad taip metai iš metų išsivystė ir muzika.
Ar „Liberetto“ toliau evoliucionuos? Žinoma. Mes iš tikrųjų prieš kelias savaites studijoje įrašinėjome naujus dalykus, tai tikrai „Liberetto“ tęsime. Vis ieškau naujų būdų groti, improvizuoti kartu.
– Ar turite kokių ritualų prieš koncertą?
Taip, jaustis siaubingai (juokiasi). Man labai svarbu pailsėti ir susitelkti. Akimirką prieš koncertą dažniausiai nenoriu žengti į sceną, bet kai jau pradedu groti, jausmas beveik visada nuostabus. Tai ypatingas procesas. Tad mano ritualas yra tiesiog prieš koncertą pailsėti ir susitelkti, išvalyti galvą.
– Kokią žinutę norite perduoti savo muzika?
Noriu su žmonėmis pasidalyti geromis emocijomis, taika, meile. Muzika universali, joje nėra jokių ribų, muzikoje visi gali būti vieningi. Tokią žinutę ir noriu perduoti. Noriu iš širdies pasiųsti jaukų jausmą klausytojų širdims – man tai pats svarbiausias dalykas.