Latvių muzikantas Gidonas Kremeris – vienas garsiausių šiuolaikinių smuikininkų. Jis koncertavo beveik visose svarbiausiose koncertų salėse kaip rečitalistas ir su garsiausiais Europos ir Šiaurės Amerikos orkestrais, bendradarbiavo su daugeliu žymiausių pastarojo pusšimčio metų dirigentų, išleido per 120 albumų, kurių daugelis buvo apdovanoti.
2016 m. smuikininkui buvo įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu. O jo įkurtas orkestras „Kremerata Baltica“ yra apdovanotas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu ir laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje. Sausio 27 d. legendinis smuikininkas su orkestru „Kremerata Baltica“ grįš į Paliesiaus dvaro koncertų salę „Pasaga“ ir čia sugros vienintelį koncertą „Beieškant muzikos“.
Kaip prasidėjo šio nepaprasto muzikanto karjera? Gidonas Kremeris, turintis žydiškų, vokiškų, švediškų ir baltiškų šaknų, gimė muzikų šeimoje: jo tėvas, senelis ir prosenelis buvo smuikininkai, tad ir jis pats smuiku ėmė griežti vos ketverių. Septynerių įstojo į Rygos muzikos mokyklą, kurioje sparčiai tobulėjo, o sulaukęs šešiolikos buvo apdovanotas Latvijos Respublikos pirmąja premija.
„Aš pats esu Latvijos, savo gimtosios šalies, patriotas. Ir esu patriotas muzikos, kuri man suteikia visas vertybes, kurių nerandu gyvenime, nerandu politikoje“, – kartą naujienų agentūrai „Reuters“ 2017 m. sakė jis.
Įdomu, kad pirmasis latvių smuikininko koncertas užsienyje buvo būtent Vilniuje, septintajame dešimtmetyje, kai jis dar mokėsi Rygoje. Dabar į Vilnių G. Kremeris sugrįžta kone kasmet: daug bendradarbiavo su dirigentu S. Sondeckiu, prisidėjo prie įvairių projektų, pavyzdžiui, pristatė žiūrovus pakerėjusį muzikinį spektaklį „Sniego simfonija“. Smuikininkas prisipažino Vilniumi besižavintis ir netgi turi čia butą. Tačiau yra minėjęs neturintis vienų tikrų namų – juk visada tiek daug keliauja po pasaulį.
O pirmasis jo koncertas Vakaruose buvo Vienoje 1970 m. Kiek vėliau, 1980 m., G. Kremeris ištrūko iš SSRS gniaužtų ir įsikūrė Vokietijoje – ir per pastaruosius penkis dešimtmečius užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos atlikėjų.
Kaip smuikininko, G. Kremerio repertuaras yra neįprastai platus ir įvairus, apima klasikinį ir romantinį periodus. Atlikėjas taip pat puikiai išmano 20 a. ir 21 a. kompozitorių darbus, pavyzdžiui, A. Bergo, H. W. Henze ir K. Stockhauseno kūrinius. G. Kremerio vardas siejamas ir su tokiais pasaulinio garso kompozitoriais kaip Alfredu Schnittke, Arvo Pärtu, Giya Kancheliu, Sofija Gubaidulina, Valentinu Silvestrovu, Philipu Glassu, Leonidu Desyatnikovu, Astoru Piazzolla ir kitais. Atlikdamas jų kūrinius, smuikininkas gerbia muzikines tradicijas ir šaknis, tačiau taip pat meistriškai išryškina jų šviežumą bei modernumą. Galima sakyti, jog šiandien nėra kito tokio aukšto lygio solisto, taip plačiai garsinančio modernių ir šiuolaikinių kompozitorių darbus, skirtus smuikui.
G. Kremeris tikrai nepamiršta ir Baltijos šalių kompozitorių. Jis yra gavęs apdovanojimų ir už nuopelnus Lietuvos kultūrai: 2000 m. smuikininkas buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2016 m. jam suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro vardas.
Vienas svarbiausių jo darbų: kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, kurio apie pusė narių yra lietuviai, įkūrimas 1997 m. Šiam orkestrui maestro sąmoningai pasirinko jaunus, entuziastingus muzikantus. Esminis „Kremerata Baltica“, kaip meninės asmenybės, bruožas – kūrybiškas požiūris į programas, kurios dažniausiai neapsiriboja pagrindinėmis tendencijomis ir kurių metu buvo atliktos tokių kompozitorių kaip Arvo Pärto, Pēterio Vasko, Leonido Desyatnikovo ir Alexanderio Raskatovp kūrinių pasaulinės premjeros. G. Kremeris kartu su „Kremerata Baltica“ išleido per 20 pripažintų kompaktinių plokštelių. Smuikininkas yra sakęs, kad jam šis orkestras – tarsi bandymas nutiesti tiltą iš jo baltiškos vaikystės į ateitį. Ir nors visada mielai kartu su orkestru groja, mano, kad šis sėkmingai gali gyvuoti be jo, kaip suaugęs vaikas.
Nepaisant tiek pasiekimų, muzikantas pakankamai kuklus. G. Kremeris yra sakęs, kad svarbiausia muzika, o ne visi tie apdovanojimai. Jis pripažįsta sunkumus: yra rašęs, kad „amžina atlikėjo problema: savy partitūrą mes girdim įtaigiau, geriau, nei gebam sugroti“ („Nesparnuoti žodžiai“, 2023 m.). O kartą rašė: „jei būčiau ką išradęs, galima būtų teikti, kad turiu talentą. Bet aš – paprastas atlikėjas“ (ten pat). Smuikininkas iš viso yra parašęs daugiau kaip penkias knygas: apie savo vaikystę, apie mintis. Lietuviškai išleista jo knyga „Laiškai jaunai pianistei“, išversta Ramutės Skučaitės ir 2016 m. išleista „KB Management“ leidyklos, o 2023 m. Paliesiaus dvaras su R. Paknio leidykla išleido Zitos Baranauskaitės-Danielienės verstą knygą „Nesparnuoti žodžiai“. Nors G. Kremeris pats savęs nelaiko rašytoju, yra sakęs, kad mintys tiesiog rašosi pačios.
Muzikantas taip pat pasižymi griežtu principų laikymųsi. Pavyzdžiui, jis atsisakė dalyvauti Verbjė festivalyje, kuris, jo manymu, dirba pagal dabartinės muzikos rinkos modelį, kur svarbiausia vardai, populiarūs kūriniai ir populiarios sąvokos – o tai smuikininkui svetima. Kai festivalio atstovai oficialiai paskelbė, kad G. Kremeris nedalyvaus dėl ligos, muzikantui tai priminė sovietų sąjungos realijas ir visai nepatiko. G. Kremeris nusprendė paviešinti savo atsisakymo dalyvauti laišką, kuris sulaukė pritarimo visame pasaulyje.
Jis taip pat yra įsitraukęs į politinę ir socialinę veiklą kaip žmogaus teisių gynėjas, yra aršus Vladimiro Putino kritikas. 2013 m. G. Kremeris organizavo koncertą, kuriuo siekė palaikyti Rusijos opoziciją. O 2022 m. jis su orkestru „Kremerata Baltica“ koncertavo Kyjive, šitaip reikšdamas palaikymą Ukrainai.
O kaip žmogus, G. Kremeris yra ir šmaikštus, gali būti net truputėlį kandus. „Imitacija (priešingai nei interpretacija) yra daugelio žvaigždžių repertuare“, – yra pareiškęs jis („Nesparnuoti žodžiai“, 2023 m.).
Dabar jau septyniasdešimt šešerių metų muzikantas vis dar labai aktyvus. „Tikrai jaučiuosi nugyvenęs daugybę gyvenimų ir pasiekęs daugiau, nei galėjau svajoti, – yra dienraštyje „New York Times“ 2017 m. sakęs jis. – Bet ieškau dalykų, kuriuos dar galiu pasiekti ir kurių galbūt nesiimtų kiti“. 2024-aisiais nusimato jo koncertas ne tik Paliesiaus dvare, bet ir įvairiose Europos šalyse.
Šaltinis: LRT.LT
Plačiau apie koncertą: 01.27 | Gidon Kremer ir Kremerata Baltica: „Beieškant muzikos“