Giedrius Kuprevičius – kompozitorius, pedagogas, eseistas, kariljonininkas, polemistas ir ne tik.
G. Kuprevičius gimė tarpukario Kaune, menininkų šeimoje: jo mama buvo grafikė, o tėvas kompozitorius. 1962–1968 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir baigė prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę.
Jis dėstė Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, vedė muziko fakultatyvus ir kursus įvairiose aukštosiose mokyklose. 2000 m. paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Jo iniciatyva 2001 m. šiame universitete atidarytas Garso ir vaizdo technologijų centras, veikia Kompiuterinės muzikos klubas. Jis taip pat vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui bei tarnavo valstybinėse pareigose: kaip Lietuvos kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas, ir Kauno savivaldybės vicemeras (1992–1993). O 2012 m. kompozitorius buvo apdovanotas LATGA „Aukso žvaigžde“ ir išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu – šitaip tapo pirmuoju akademiku Lietuvos kompozitorių bendruomenėje.
Kompozitoriaus kūrybinėje biografijoje netrūksta įdomių vingių: 1980 m. kompozitorius įkūrė novatorišką Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupę „Argo“, nuo 1957 m. nuolat skambina Kauno kariljonu. Kauną išgarsinę varpų muzikos koncertai – tėvo ir sūnaus Kuprevičių nuopelnas.
G. Kuprevičius pasakoja buvęs visiškas „bitlomanas“, išstudijavęs kiekvieną grupės dainą. Jis sakosi esąs „lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija“. Ir „fonozauras“, mėgstantis kartoti, kad taktas reikalingas ne tik muzikoje. Tai nuostabus kompozitorius ir labai įvairiapusiška asmenybė.
Birželio 18 d. | Žydi žalios žemės. Iš Giedriaus Kuprevičiaus garsovaizdžių