Apie ką berašytų Algis Jakštas – apie gimtuosius namus, sutiktus žmones, meilę gimtajai žemei – kiekvienai jos pėdai, medžiui, gėlės žiedui, bręstančiam rugio grūdui, paukščiui, ar apie meilę moteriai – jausmus, kurie paslėpti giliai giliai, kad neduok Die, kas nors neužgautų, – viskas alsuoja šiluma, kuria jis dalijasi su skaitytojais. Dalijasi dosniai, kviesdamas kartu prisiliesti prie slapčiausiose žmogaus sielos kertelėse slypinčių klodų, kuriuose telpa ir vis dar sielą virpinanti pirmoji meilė, ir skausmingas ilgesys kažko, su kuo buvo prasilenkta… Jo poezijoje telpa ir suvokimas, koks trapus žmogaus gyvenimas, ir laukimas – meilės laiško iš alyvomis ir jazminais kvepėjusio laiko…
Ir taip nuo pat pirmosios poezijos knygos, išleistos 1996 m. Tai kas, kad laikas byra lyg smėlis – mintimis visada galime grįžti ten, kur buvo gera ir miela širdžiai, – visus tuos, kurie skaitydami naują, jau keturioliktą jo poezijos knygą, tyliai, tik sau, prisipažins, kad tai „ir apie mane“, kviečia A. Jakštas, nes net tada, kai „gyvenimo kreditas“ artėja į pabaigą, galime suspėti į „paskutinįjį jausmų tramvajaus vagoną“. Jei paskubėsime…
Knygos „Regėjimai“ pristatymo metu savo eiles skaitys poetas Algis Jakštas, saksofonu gros Stasys Montrimas.