Jei Paliesiaus dvare būtumėte atsidūrę prieš daugiau kaip dešimt metų, reikėtų pasistengti, kad įžiūrėtumėte sunykusius dvaro pastatus tarp medžių ir krūmų. Pastatai buvo be stogų ir perdangų, sienose žiojėjo plyšiai, juose buvo kregždžių lizdai. Teritorija buvo visiškai apleista.
Visgi prof. Julius Ptašekas įžiūrėjo vietos unikalumą ir nusprendė dvarą atkurti. Šiandien Paliesiaus dvaras, savo mūro sienose ištikimai saugantis senąsias paslaptis, dabar čia apsilankantiems teikia nuostabų ramybės pojūtį, kviečia atsikvėpti nuo darbų, pasinerti į muzikos, dailės pasaulį arba tiesiog pabėgti nuo civilizacijos ir pasirinkti draugystę su gamta.