Aprašymas

Rasa Staniūnienė kadaise kūrė itin didelius darbus – su kitais menininkais tapė ornamentus ant barikadų prie Seimo, eksponavo kūrinius Vilniaus gynybinės sienos bastėjos požemiuose, klasicistiniame Rygos „Arsenale“, Vilniaus universiteto observatorijoje, apleistame Vilniaus pranciškonų vienuolyne ir kitur. Ji mėgo instaliacijas ir kūrybines išvykas. Tačiau 1995 m., Toronte kurdama instaliacijas XIX a. karo forte, patyrė siaubingą nelaimę: norėdama į darbus pažiūrėti iš arčiau, kurie matėsi nuo stogo, ten užlipusi slystelėjo ir nukrito iš dvidešimties metrų aukščio. Nuo tada nebegali vaikščioti, tapyti dešine ranka. Tačiau išmoko tapyti kaire ranka, nors ji ir dreba. Po nelaimingo atsitikimo tapytoja surengė virš dešimt parodų.

Šioje parodoje eksponuojami jos tapybos darbai nuo 2013 m. iki dabar, tapyti akrilu ant drobės. Dailininkės stiprybė – spalva, keliama iki spektro įtampos taip, kad pasaulis kone deformuojamas. Aplinkos reiškiniai perteikiami personifikuotai. Aiškiausi parodoje yra lakoniški pavadinimai – „Pievos“, „Miškas“, „Ežeras“, „Orchidėja“, „Žiema“, „Prie upės“ ir kiti. Vienu ar dviem žodžiais nusakoma mintis, o visa kita atskleidžiama per vizualų neapčiuopiamo pasaulio ilgesį.

2023 m. R. Paknio leidykla išleido didelio formato R. Staniūnienės tapybos knygą, kurioje dailininkės mišria technika ant popieriaus nupiešti darbai atspausdinti iš esmės tokio dydžio, kokio ir yra. Todėl spaudos kokybė kone tobula, galima matyti, kaip pastele braukta per popierių, kur sluoksniai sutirštėja, o kur lieka properšos. Šitaip pati knyga tampa meno kūriniu.

Vaizduojami maži objektai – kankorėžis, gėlė, dygliuotis, ananasas – tačiau tarsi iš per arti, žvelgiant ypatingu menininkės žvilgsniu. Ir visgi svarbiausia čia spalvos. „Spalvos sugeria ir kvapus, o protas nuščiūva nirdamas į daugiabalsio paprastumo gelmę“, – taip apžvelgusi knygą rašo menotyrininkė Agnė Narušytė.

Rasa Staniūnienė „Dienos spalvos“

„Pirmas įspūdis juos pamačius – tų paveikslų švytėjimas, ta spalvų magija, jų derinių paslaptis ir paprastumas. Jos mus užgauna tarsi muzika, sujaudina iš vidaus, kai žiūrėdami į paveikslą nebegalvojame, kaip jis sukonstruotas, kaip nutapytas – sukyla vizualios emocijos, o protas seka iš paskos“, – rašo tapytojas Arvydas Šaltenis tekstą Rasos Staniūnienės knygai „Dienos spalvos“

Plačiau