Pianistė Guoda Gedvilaitė, gyvenanti ir dėstanti Vokietijoje, bet dažnai grįžtanti į Lietuvą, pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant.
Atlikėja yra laimėjusi pirmąsias premijas ne viename tarptautiniame konkurse, įskaitant 1995 m. M. K. Čiurlionio konkurse, 1997 m. N. Rubinšteino Paryžiuje, 1998 m. „Chopin Gesellschaft“ Hanoveryje, 2000 m. „Ennio Porrino“ Kaljaryje, Italijoje, 2002 m. kamerinės muzikos konkurse Frankfurte. Nuo 2002 m. G. Gedvilaitė dėsto Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje, veda tarptautinius meistriškumo kursus Lietuvoje ir Vokietijoje. Ji yra buvusi ir konkursų vertinimo komisijos nare, ir muzikos festivalių vadove. Pianistė taip pat dažnai prisideda prie bendrų Lietuvos, Danijos ir Vokietijos muzikinių projektų.
G. Gedvilaitė aktyviai koncertuoja ir yra pasirodžiusi ne vienoje garsioje scenoje – o liepos 31 d. ji grįžta į Paliesiaus dvarą su nauja romantine-impresionistine programa „Legendų moterys“.
Koks paskutinis Jūsų atrastas įsimintinas muzikos kūrinys ar atlikėjas?
Paskutiniu metu domiuosi moterų kompozitorių kūryba. Viena jų – labai įspūdinga asmenybė ir įdomi kompozitorė prancūzė Mel Bonis (1858–1937). Ji studijavo viename kurse su Claude’u Debussy ir Ernestu Chaussonu. Kompozitorė romantinėmis-impresionistinėmis muzikos priemonėmis nutapė net aštuonis muzikinius antikos mitologijos ir Šekspyro dramų moterų paveikslus. Koncerte Paliesiaus dvare skambinsiu Dezdemonos, Ofelijos, Salomės, Melisandos, Vivianos ir Febės muzikinius paveikslus, kuriuos sujungia ciklas „Femmes de Legende“ – „Legendų moterys“.
Kas Jus pianistės karjeroje labiausiai džiugina, ką labiausiai vertinate?
Džiaugiuosi, kad mano specialybė man leidžia kiekvieną dieną mokytis ir sužinoti bei išmokti ką nors naujo. Kiekviena diena – tai kažko naujo pradžia. Herbie Hancockas yra pasakęs: „Aš – amžinas mokinys“. Taip jaučiuosi ir aš.
Kokia jūsų mėgstamiausia vieta ilsėtis, atsigauti?
Miškas ir Tyla.
Kaip atrodo Jūsų paskutinis vakaras prieš artėjantį koncertą?
Vakaras prieš koncertą būna kitoks. Tylesnis, ramesnis, be triukšmo ir žmonių. Prieš koncertus stengiuosi būti viena, pati su savimi, su muzika galvoje, ausyse, viduje.
Kuris Jūsų koncertas per paskutinius kelerius metus Jums buvo pats įsimintiniausias ir kodėl?
Šiais metais balandžio 9 d. Vilniaus filharmonijos salėje su Lietuvos nacionaliniu orkestru skambinau Maurice’oRavelio Koncertą fortepijonui kairei rankai. Tai ypatingas, nuostabaus grožio kūrinys. Šis koncertas emociškai buvo labai stiprus ir man, ir dirigentui O. Grangeanui, ir orkestrui, ir publikai. Ypatingas jis buvo tuo, jog grojimas viena ranka tarsi simbolizavo prasidėjusi karą Ukrainoje, kurio metu vis dar žūsta vaikai ir suaugusieji, praranda rankas, kojas ir artimiausius mylimus žmones. Pirmą kartą gyvenime pabandžiau bisą skambinti mūvėdama juodą pirštinę, kuri simbolizavo gedulą. O antrą bisą paskambinau nusimovusi tą pirštinę – šviesi mano ranka simbolizavo viltį ir pergalę.
Ko labiausiai ilgitės iš vaikystės?
Ilgiuosi neturėjimo ką veikti, nuobodžiavimo, nežiūrėjimo į laikrodį ir niekur neskubėjimo.
Liepos 31 d. pianistė Guoda Gedvilaitė grįžta į Paliesiaus dvarą su nauja programa „Legendų moterys“.
07.31 | Femmes de Légende: Guoda Gedvilaitė (fortepijonas, Lietuva)