Marius Repšys – vienas žinomiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, sukūręs daug įsimintinų vaidmenų, pelnęs ne vieną prestižinį teatro ir kino apdovanojimą. Savo kūrybiškumą išreiškia ne tik aktorystėje, bet ir muzikoje. Muzika, kaip ir teatras, užima svarbią vietą Mariaus gyvenime. Ne kartą scenoje matytas grojant fortepijonu, išbandęs saksofoną, daugybę kartų pasirodęs kaip atlikėjas ir dainų autorius su grupe „Basas Pegasas”, šį kartą jis pristatys dar kitokią paties kurtą muziką ir eiles teatralizuotame koncerte „Iš tamsos į šviesą” spalio 26 d. Paliesiaus dvare.
M. Repšio eilės atspindi nuotaiką, kurią aktorius ir muzikantas kartu su pianistu Joriu Sodeika ir sopranu Karolina Glinskaite siekia perteikti klausytojams. Menininkai pasiners į tamsiausius sielos klodus, tačiau net tirščiausioje tamsoje suras šviesos proveržį, kuris pripildo sielą gerumu ir ramybe. Belaukdami šios nepaprastos kelionės, pašnekinome M. Repšį.
Plačiau: 10.26 | Teatralizuotas koncertas „Iš tamsos į šviesą”
Pasidalinkite gražiu prisiminimu iš vaikystės.
Prisiminimų iš tikrųjų daug, skaudžių ir neskaudžių. Yra su močiute susijusių gražių prisiminimų, kai būdavau kaime – eidavau prie upės arba leisdavau laiką miške, tiesiog vienas. Man būdavo labai gera, smagu. Pamenu, vienu metu norėjau tapti lakūnu. Buvau susikonstravęs tokį lėktuvą iš lentų, įkaliau dvi vinis vietoj vairo, padariau sparnus, įsivaizduodavau, kad pilotuoju tą lėktuvą.
Taip pat buvau įsimylėjęs mergaitę iš kiemo, labai norėjau, kad ji būtų mano sesė. Jos vardas buvo Sandra. Štai tokie šviesūs prisiminimai dabar iškilo atmintyje.
Iš tikrųjų pinasi labai glaudžiai. Kalbant apie aktorystę, jau virš 20 metų esu profesionalioje scenoje. Kai mokiausi mokykloje, tikrai to neplanavau ir nesitikėjau, kad tapsiu aktoriumi, kad man taip pasiseks, nes šiaip save laikau visai sėkmingu aktoriumi. Labai dėl to esu dėkingas Dievui ir visiems, kurie manimi patikėjo.
Panašiai su muzika, mokykloje irgi nesitikėjau, kad kada nors gyvenime kursiu muziką, muzikuosiu, bet tai mane labai įkvepia, tikrai patinka. Ir eiles negalvojau, kad rašysiu. Kažkada, kai dar mokiausi pedagoginiame, norėjau tapti reperiu – bet galvojau, kaip čia aš, būsimas kūno kultūros mokytojas, tapsiu reperiu. Man tai buvo nesuderinami dalykai. Tačiau taip jau gyvenime atsitiko, kad viską vienu metu suderinau. Ir mane tas be proto „veža“, esu be galo laimingas.
Mane įkvepia mano mėgstami kompozitoriai, mane supanti aplinka, talentingi žmonės, kurie yra šalia manęs – pavyzdžiui, Karolina ir Joris. Aš kurdamas girdžiu, kaip jie galėtų atlikti mano kūrinį, jaučiu, kaip galėtų skambėti Karolinos eilėraštis.
Šeima mane įkvepia. Gamta. Tokie dalykai.
Mintis man kilo seniai, dar su Karolina apie tai kalbėjome. Tada atsirado įvairūs terminai ir tai paspartino procesą, nes iki tam tikros datos turėjome padaryti koncertą. Nesitikėjau, kad mums pavyks, bet kartu ir žinojau, kad turi pavykti. O dėl rezultatų labai džiaugiuosi.
Specialių ritualų neturiu, tačiau visada pasimeldžiu, padėkoju Dievui už tai, kad turiu galimybę išeiti į sceną. Paprašau jo tik vieno dalyko: kad įkvėptų mane, kad kalbėčiau tai, ką reikia kalbėti, kad man suteiktų jėgų. Tokia yra mano malda prieš einant į sceną.
Mano bėda, kad aš nemoku ilsėtis. Jeigu ilsiuosi, tai yra studija, muzika, saksofonas… Bet šiaip tai absoliučiai nemoku.
Galbūt norėtumėte perduoti žinutę būsimai publikai Paliesiaus dvare?
Visų pirma norėčiau padėkoti tiems, kurie ateis. Pasistengsime padaryti šį koncertą maksimaliai nuoširdų, gražų, prasmingą. Man šis koncertas yra labai prasmingas – santrauka tokia, kad iš tamsos galima pakilti į šviesą. Yra daug kliūčių, bet tai padaroma ir tamsa įveikiama. Linkiu žiūrovams ateiti su šviesa, o išeiti su dar didesne šviesa.