Joana Daunytė – profesionali solinės bei kamerinės arfos muzikos atlikėja, solistė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Atlikėja, vadinama „arfos ambasadore“, yra pasirodžiusi Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Valstijų koncertų salėse. Jos repertuaras apima įvairių epochų arfos muziką, arfininkė dalyvauja šiuolaikinės muzikos projektuose, bendradarbiauja su Oslo Filharmonijos Orkestru, yra unikalaus šeimyninio ansamblio „Regnum musicale“ narė.
Joana Daunytė arfos repertuarą norėjo praplėsti lietuviška kūrybą ir todėl ryžosi aranžuoti M. K. Čiurlionio kūrinius arfos stygoms. „Jo ankstyvoji kūryba labai artima arfos instrumentui, todėl manau, jei aplinkoje, kurioje jis gyveno, būtų buvęs šio instrumento atstovas – turėtume gausybę šio genialaus kompozitoriaus kūrinių arfai“, – teigia ji. Šiuos kūrinius ji įrašė Paliesiaus dvare, unikalios akustikos salėje „Pasaga“, o kompaktinę plokštelę išleido didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“.
Vasario 11 d. arfininkė sugrįš į Paliesiaus koncertų salę pristatyti savo plokštelės. Skambės arfai aranžuoti M. K. Čiurlionio kūriniai ir jo amžininkų prancūzų darbai. Belaukdami koncerto, pakalbinome atlikėją.
Plačiau: 02.11 | Legenda apie Čiurlionį
Nuotraukoje: Joana Daunytė su Maestro M. Rostropovičiumi po M. Rostropovičiaus fondo koncerto filharmonijos didžiojoje salėje.
Gal pamenate, kaip pirmą kartą susidūrėte su M. K. Čiurlionio kūryba? Koks buvo pirmas įspūdis?
Su M. K. Čiurlionio kūryba pirma kartą susidūriau besimokydama M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Pamenu, kai pirmą kartą išgirdau simfoninės poemos „Jūra“ fragmentą, tą akimirką atsidūriau tarsi kitam pasauly, susijungiau su visata, tapau išsiplėtusi ir labai didelė. Jūra mane tiesiog pasiglemžė ir leido pajusti begalybės jausmą.
O kokia buvo Jūsų pirmoji pažintis su arfa? Ar šis instrumentas iškart Jus sužavėjo?
Pirmoji pažintis su arfa buvo toje pačioje M. K. Čiurlionio menų mokykloje pirmos arfos pamokos metu. Man tai buvo natūrali patirtis, rodos, viskas buvo taip, tarsi pažinočiau arfą iš anksčiau. Įplaukiau į draugyste su ja lyg būčiau sutikusi sielos draugę.
Savo kompaktinę plokštelę „Čiurlionis arfos stygomis“ įrašėte būtent Paliesiaus dvare. Kodėl pasirinkote įrašymui būtent šią erdvę? Ar lūkesčiai pasiteisino?
Pirmiausia, ši erdvė yra toli nuo išorinio pasaulio triukšmo, greičio, įtampos. Joje laikas įgauna savybę sustoti. Tai yra unikali salė, kurioje muzikinis garsas tampa gyvas, kupinas gylio. M. K. Čiurlionio asmenybė mane žavi savo dvasingumu, sielos gyliu, kūrybingumu, kosmiškumu. Tad Paliesiaus dvaro salės erdvė buvo pats geriausias pasirinkimas norint atsidurti arčiau M. K. Čiurlionio dvasios.
Pamenu, pirma įrašų sesija vyko vasario mėnesį. Tuo metu gamta miegojo giliu, ramiu miegu. Už lango matoma ramybė pildė mane tikėjimu, kad esu geriausioje vietoje, pačiu geriausiu laiku – čiurlioniškos begalybės šviesoje.
Ar turite kokių nors ritualų prieš lipdama ant scenos arba scenoje?
Prieš lipdama į sceną darau pritūpimus ir šokinėju. Energijos būna tiek daug, kad galėčiau laimėti sprinto lenktynes. O scenoje pats muzikavimas tampa ritualu, nes atsiduriu įvykių tėkmėje, kuriai tiesiog atsiduodu ir kuria pasitikiu.
Įsimintiniausias pastarųjų metų koncertas?
M. K. Čiurlionio kompaktinės plokštelės „Čiurlionis arfos stygomis“ pristatymas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prieš pat 2022 m. kompozitoriaus gimtadienį. Ruošdamasi šiam koncertui daug artimiau susipažinau su savimi kaip atlikėja. Rodos, leidau sau tiesiog būti ir kurti su meile ir šviesa. Kitaip tariant, ieškojau tos M. K. Čiurlionio paminėtos šviesos, kurią kiekvienas žmogus nešioja savyje. Susirinko pilna salė muzikos mylėtojų! Po žmonių reakcijos koncerte darkart įsitikinau, kad arfa ir M. K. Čiurlionis – nuostabus tandemas žmogaus sielai atgaivinti.
Pagaliau, kokios kitos meno rūšys Jus įkvepia?
Šokis, muzika ir meilė!