Aprašymas
Į išskirtine akustika garsėjančią koncertų salę „Pasaga“ sugrįžta Baroko operos virtuozė iš Vokietijos – Simone Kermes!
Ypatingo balso tembro savininkė, koloratūrinis sopranas, Simone Kermes galėtų pasigirti daugybe prestižinių apdovanojimų – Bacho premija, „Echo Klassik“ apdovanojimais, Felikso-Mendelsono Bartoldžio prizu ir kt.Naujausias jos albumas užima 2-ąją vietą Vokietijos klasikinės muzikos pardavimų topuose. Kompozitoriai kuria arijas specialiai S. Kermes balsui. Dėl jos konkuruoja pasaulinio garso operos teatrai. Ir visgi dainininkė teigia, kad jai svarbiausi ne laurai, o kiekvienas pasirodymas ir pavergtos klausytojų širdys.
Iš pradžių dainavimo paslapčių S. Kermes mokėsi iš vienos geriausių dainavimo mokytojų Helgą Forner, tačiau ilgainiui suprato turinti ieškoti autentiškumo. Anot jos, techniką įvaldyti yra svarbu karjeros pradžioje, o vėliau reikia mokytis laužyti taisykles ir atrasti savitą balso skambesį, kuris nepaliktų nė vieno abejingo. Dainininkė sako, kad tai yra svarbiausia tiek operos, tiek pop muzikos atlikėjo užduotis.
Šiandien S. Kermes savo gyvenimo neįsivaizduoja be baroko muzikos. Anot jos, barokas – tuometinė pop muzika, kurioje slypi garso ir struktūros sampratos šaknys. Atlikėja teigia, kad suvokus baroko muzikos ypatumus, atsiveria ir kompozitorių Mozarto, Verdžio, Rossinio, Mahlerio bei Strausso darbai. Taip pat baroko opera iš dainininko reikalauja, kad šis visiškai atsiskleistų kaip asmenybė – reikia atsiduoti kiekvienai natai, įpūsti jai gyvybės.
S. Kermes yra žinoma ne tik dėl savo netradicinės dainavimo technikos, bet ir dėl vidine energija spinduliuojančios asmenybės bei išskirtinio aprangos stiliaus. Scenoje S. Kermes nesibaimina ekscentriškumo – siekia išlikti spontaniška ir atvira netikėčiausioms idėjoms kiekvienos akimirkos akivaizdoje. Dainininkė prisimena koncertą, kurio metu ant scenos pakvietė dvi žiūroves, sėdėjusias pirmoje eilėje, ir, skambant baroko muzikai, su jomis pradėjo šokti rokenrolą. Tokie nesurežisuoti pasirodymų momentai itin džiugina atlikėją ir net kritikų yra vertinami teigiamai.
„Šįkart mirsiu, ar ne?“ – atlikėja sako, kad dažnai prieš lipdama į sceną ji jaučiasi taip, tarsi tuoj žengs į gladiatorių stadioną su liūtais. Ir tik pradėjus dainuoti, jai pasidaro ramiau. Pakerėti klausytojus dainininkei yra nuolatinis iššūkis – ji savo darbą vertina kritiškai, kiekvienam kūriniui atiduoda visą save.
Operos gerbėjams Lietuvoje pamatyti šią žvaigždę sopraną gamtos prieglobstyje bus nekasdienė proga. Paskutinį ir iki šiol vienintelį kartą Lietuvoje S. Kermes pasirodė 2019-ųjų metų rudenį, Paliesiaus dvare.
Jarkko Riihimäki augo muzika prisodrintame pasaulyje. Jo tėvai – chorvedžiai, todėl nuo mažų dienų būsimas pianistas dalyvaudavo koncertuose ir repeticijose. Kai kada išgirstas muzikos kūrinys mažąjį Jarkko labai sujaudindavo, o nuo vargonų skambesio jam pašiurpdavo oda.
Natūralu, J. Riihimäki fortepijonu skambinti pradėjo anksti. Vėliau baigė Sibelijaus akademiją Helsinkyje, taip pat skambinimo meno mokėsi Berlyne. Pianistui itin patinka akomponuoti dainininkams. „Reikia suvokti, kaip dainininkas kvėpuoja. Reikia kvėpuoti kartu,“- sako jis. J. Riihimäki taip pat yra muzikos aranžuotojas ir kompozitorius.
PROGRAMA:
Antonio Vivaldi
Agitata da due venti – Arie der Costanza – La Griselda
Giovanni Bononcini
Ombra mai fu – Arie des Serse aus Serse
Claudio Monteverdi
Lamento della ninfa – Amor
Felix Mendelssohn Bartholdy
Andres Maienlied
Gruß
Hugo Wolf
Das verlassene Mägdelein
Begegnung
Gioacchino Rossini
La danza
Una voce poco fa – nach Themen von Rossini variiert von Jarkko Riihimäki –
Canzonetta spagnuola
Reynaldo Hahn
A Chloris
Gabriel Fauré
Prison
Leo Delibes
Les Filles de cadiz
Hommage an Berlin und Marlene Dietrich
Lilli Marleen
Sag mir wo die Blumen sind
Wenn ich mir was wünschen dürfte
Sting
Fields of Gold (arrang. J. Riihimäki)
Giovanni Bononcini
M`incateni e se mi sciogli
aus San Nicola di Bari
Lady Gaga – arr. J. Riihimäki
Pokerface
Naujienos