Birželio 18 d., 16 val., Paliesiaus dvaro koncertų salėje įvyks garsiojo kompozitoriaus G. Kuprevičiaus autorinis koncertas „Žydi žalios žemės“. Kūrinius atliks mecosopranas Gabrielė Kiršaitė ir pianistas Vincenzo De Martino.
Koncerte skambės vokalinio ciklo „Aštuoni metafiziniai romansai“ fragmentai, vokalinis ciklas „Iš niekur dainos“, bus rodoma audiovizualinė oratorija „Pasaulio sutvėrimas XX amžiaus pabaigai“.
Belaukiant koncerto, pakalbinome kompozitorių apie meną ir gyvenimą.
Plačiau apie koncertą: 06.18 | Žydi žalios žemės. Iš Giedriaus Kuprevičiaus garsovaizdžių
Šaltinis: LRT.LT
Esate sukūręs daugiau kaip 400 kūrinių. Kas Jums yra didžiausias įkvėpimo šaltinis?
Laikas, kuriame gyvenu ir įvykiai, kurie kunkuliuoja. Tuomet gali nuo viso to atsiriboti ir tyloje išgirsti niekam negirdėtą muziką. O jau tuomet „įjungi“ profesiją.
Ką norite savo kūriniais pasakyti? Ar tai skiriasi su kiekvienu kūriniu, ar yra idėjų, bendrų daugumai?
Kiekvienas kūrinys yra tam tikra autoriaus ir to kūrinio drama, kuri turi savo ištakas, vystymą ir atomazgą. Juk muzika – menas laike, tad privalau „sutilpti“ į temai duotą laiką. Būtent tema apsprendžia trukmes ir žanrus.
Gyvename labai neramiais laikais. Ar pandemijos, karai paveikia Jūsų kūrybines nuotaikas? Galbūt tokios realijos atsispindi ir Jūsų kūryboje?
Konkretūs įvykiai nepalieka ramybėje, jie jautriai išgyvenami, tačiau nėra taip, kad tą dieną, kai kas nutinka, gimsta kokia su tuo įvykiu susieta oratorija ar simfonija. Kompozitorius nėra žurnalistas ir dažnai šios dienos įvykiai gali atslinkti į tavo kūrybą tolimoje ateityje ir visai kitu rakursu.
Kas Jums yra geras meno kūrinys?
Į šį klausimą atsako visagalis Laikas. Jis išsirenka, kas lieka, o kas be ženklo išnyksta miglose. Iš daugybės mano kūrinių iki šiol gyvi tik tie, kurie kažkokiu būdu muzikantams ir publikai reikalingi. Man tiesiog pasisekė – jų yra daugoka. Dažnai į koncertus sugrįžta labai seni kūriniai. Taip nutiko ir su koncerto Paliesiaus dvare programos dalimi. Visuomet nustembu, kai tokį pasirinkimą rodo jauni muzikantai, kurie tų kūrinių sukūrimo metais dar net gimę nebuvo…
Kokia, pasak Jūsų, yra menininko pareiga? Ar kiekvienas, kuris kažką sukūrė, jau yra tikras menininkas?
Kiekvienas menininkas pirmiausia yra žmogus su visomis dorybėmis ir silpnybėmis. Tad jo veikla matuojama lygiai tokiais pat matais kaip ir bet kokios kitos profesijos žmogaus darbai. Skirtumą regiu tik menininko kaip humanisto atsakomybėse, kurios turėtų būti jam labai rimtos.
Koncerte Paliesiaus dvare bus atliekami vokalinio ciklo „Aštuoni metafiziniai romansai“ fragmentai. Esate minėjęs, kad kuriant ciklą pirmasis ramstis buvo „prigimtinė lietuviškoji metafizika, kuriai, deja, yra iškilę pavojų…“. Kokį įžvelgiate ryšį tarp muzikos ir filosofijos?
Vokiečių filosofas A. Schopenhaueris tvirtino, kad artimiausias kelias į filosofiją veda per muziką. Tuo tikiu, nes pats esu patyręs muzikos metafizines galias ir slėpinius, kurie ir dabar lieka paslaptimis. Tai tiesiog įkvepia ir padrąsina. Be filosofijos egzistencija gali pavirsti banaliu egzistavimu.
Į Paliesiaus dvarą grįžtate po ilgos pauzės. Ko galima laukti renginyje?
Džiaugiuosi, kad mane lydi puikūs jaunieji muzikantai – dainininkė Gabrielė Kiršaitė ir pianistas Vincenzo De Martino. Tikiuosi, prisijungsiu prie jų ir savo momentinėmis improvizacijomis bei video filmu „Pasaulio sutvėrimas XX amžiaus pabaigai“ pagal M. K. Čiurlionio paveikslų ciklą „Pasaulio sutvėrimas“. Paliesiaus dvaro erdvės mūsų parinktai programai turėtų idealiai tikti.