Pagrindinis > Apie mus skelbia > LRT.LT: Maestro Christianas Frattima apie Naujųjų metų pokylį Paliesiaus dvare ir Rossini: jis tiesiog garbino gyvenimą

LRT.LT: Maestro Christianas Frattima apie Naujųjų metų pokylį Paliesiaus dvare ir Rossini: jis tiesiog garbino gyvenimą

Gruodžio 31 d. į Paliesiaus dvarą sugrįžta maestro Christianas Frattima ir tęsiama tradicija – vyks stebuklingas Naujųjų metų pokylis. Šįkart pokylio tema: nuo Rossini gurmaniškiausių patiekalų iki nuostabiausių arijų.

Svečiai kviečiami nepabijoti suteikti laisvę savo fantazijai – pasipuošti ypatingu drabužiu, atributu, peruku, galbūt net persikūnyti į G. Rossini operos personažą. Jiems bus pasiūlyta prancūziškų delikatesų degustacija su vyno taure iš Paliesiaus dvaro vyno rūsio, itališkų liaudies šokių „Tarantella“ pamoka bei šventinė ir unikali „Rossini“ vakarienė, per kurią bus galima paragauti gurmano kompozitoriaus pamėgtų patiekalų.

Vakarą vainikuos Ch. Frattima vadovaujamo Paliesiaus dvaro konsorto ir Kremerata Baltica kvinteto koncertas, kurio metu iki pat vidurnakčio skambės ikoniškiausios G. Rossini arijos, kamerinė ir instrumentinė muzika.

Belaukdami renginio, pasikalbėjome su idėjos autoriumi ir meno vadovu Ch. Frattima.

Plačiau apie koncertą: 12.31 | Stebuklingas Naujųjų metų pokylis Paliesiuje: nuo Rossini gurmaniškiausių patiekalų iki nuostabiausių arijų

Šaltinis: LRT.LT


Kaip kilo mintis Naujųjų metų pokyliui pasirinkti būtent G. Rossini tematiką?

‒ Italų kompozitorius Gioachino Rossini savo gyvenimą gyveno pagal joix de vivre (pranc. džiaugsmas gyventi) filosofiją. Nuo muzikos iki aprangos iki kulinarijos, G. Rossini save apsupo viskuo, kas geriausia, skaniausia, brangiausia. Tačiau jei galvojate, jog Gioachino buvo efemeriškas žmogus – klystate. G. Rossini tiesiog garbino gyvenimą bei gyvenimo aukščiausias dovanas. Ne kartą žymusis opera buffa meistras teigė, jog gyventi neskoningai yra tas pats, kaip negyventi arba tik išgyventi.

Mes visi žinome, jog Naujųjų vakaras yra turtinga šventė, kilusi iš senovės Romos tradicijų švęsti dievą Janą pompastiškomis apeigomis. Todėl norėdamas palinkėti turtų, grožio ir sėkmės kupinų metų, negalėčiau įsivaizduoti tinkamesnės asmenybės nei G. Rossini.

 

Kuo Jus labiausiai žavi G. Rossini asmenybė, gyvenimas? Gal pasidalintumėte Jums įdomiu faktu apie šį kompozitorių?

‒ Mane labai žavi faktas, kad Jis, lygiai kaip ir aš, matydavo aiškų ryšį tarp skonio, ypač kulinarijos mene, ir muzikos. Deja, dėl vokiečių romantikų filosofų idėjų šiandien esame pratę galvoti apie muziką ir meną tiktai kaip apie asketišką, transcendentinę patirtį. Dėl šios priežasties esame linkę kritikuoti, kai aukščiausios meno formos siejamos su tokiomis „mažiau kilniomis“ formomis kaip kulinarijos menas. Tačiau renesanso, baroko, klasicizmo epochose, apskritai iki romantizmo epochos, visos meno ir amatų formos buvo laikomos vienodai vertingomis, todėl italų kalboje žodis menas (arte) ir žodis amatininkystė (artigianato) turi tą pačią etimologiją, o amatas buvo laikomos menu iki 19 a. amžiaus.

Įsivaizduokite, maestro Rossini prisipažino apsiverkęs tik tris kartus per visą savo gyvenimą: kai jam buvo nušvilpta pirmoji opera, kai išgirdo grojant N. Paganini ir kai kelionės jachta metu į vandenį įkrito trumais įdarytas kalakutas…

 

G. Rossini muzika vis dar itin populiari. Jūsų nuomone, kodėl ši muzika yra daugelio mėgstama, kuo ji ypatinga, nemirtinga?

‒ Manau, kad G. Rossini muzika geniali. Paprasčiausiai geniali. G. Rossini šūkis (ne kartą pasakytas) buvo toks: „paprastos ir efektingos melodijos bei ritminis sudėtingumas‘‘. Iš tikrųjų didžiausias G. Rossini gabumas buvo jo suvokimas apie vokalo specifiką. Tikiu, kad mažai kompozitorių balsus traktavo geriau nei jis. Naudodamas (sąlyginai) ribotas dainininkų energijos sąnaudas, G. Rossini sugebėdavo pasiekti stulbinančių efektų. Be to, G. Rossini buvo tikras muzikoje pritaikytos psichologijos genijus: savo labai ilgais crescendo ir vaizdiniais, tapybiškais efektais jis visada žinojo, kaip išlaikyti aukštą muzikinę įtampą.

 

Kokius kompozitoriaus kūrinius nusprendėte pasirinkti Naujųjų metų koncertui ir kodėl?

‒ Nusprendžiau pasiūlyti repertuarą, kuriame pasakojama apie didžiojo kompozitoriaus gyvenimą ir didžiulę muzikinę produkciją. Kiekvienas kūrinys, kurį atliksime, tarsi ves klausytojus į ekskursiją po labai ilgą kompozitoriaus gyvenimą: vaikystę, jaunystę Italijoje ir brandą Paryžiuje. Taip pat bus keletas kūrinių, kurie atskleis kompozitoriaus santykį su kai kuriais jo amžininkais. Skambės kūriniai tik styginiams, gražiai atliekami Kremerata Baltica kvinteto, instrumentiniai orkestriniai kūriniai ir garsios arijos kontraltui ir baritonui, atliekamos mūsų solistų. Pabaiga, kaip visada mano siūlomuose koncertuose, bus labai stulbinanti…

 

Sakoma, kad G. Rossini jautė didelę aistrą gyvenimui, muzikai ir maistui, kad kūrė sočiu pilvu, tarsi neigdamas žinomą tiesą, kad menininkas turi būti alkanas. Kaip manote, ar šiandien kūrėjai greičiau kuria tuščiu ar sočiu pilvu, ar tai išvis svarbu kūrybai?

‒ Na, tas įsitikinimas, kad kompozitorius turi būti alkanas, susijęs grynai su romantiška estetika ir filosofija, kaip jau sakiau anksčiau. Pavyzdžiui, W. A. Mozartas buvo puikus gurmanas, kaip ir G. F. Handelis, A. Vivaldi ir daugelis kitų. Net ir romantizmo laikotarpiu buvo kompozitorių, kurie tikrai nekūrė badaudami: buvo R. Wagneris, didysis gurmanas Dž. Verdis, P. Čaikovskis ir daugelis kitų.

Todėl šiais laikais nematau ryšio tarp badavimo ir kompozicijos kokybės. Iš tiesų… neseniai Ispanijos nacionalinėje auditorijoje Madride dirigavau pasaulinei „Circle Symphony“ premjerai, kurią parašė puikus ispanų kompozitorius Joanas Valentas. Jisai, puikus gurmanas, man atskleidė, kad po gero pavalgymo jam būdingos geriausios įkvėpimo akimirkos. 

 

Pokylyje svečių laukia unikali G. Rossini vakarienė, per kurią bus galima paragauti kompozitoriaus pamėgtų patiekalų. Gal atskleistumėte daugiau apie šią šventinę vakarienę, ko svečiai galėtų tikėtis?

‒ Na, G. Rossini pats išgalvojo daugybę receptų, tad šį kartą mano darbas buvo nesunkus. Tiesiog turėjau atsiversti G. Rossini receptų knygą ir išsirinkti reikšmingiausius iš jų. Bus jaučio uodegos sultinys su džiovintais baravykais, su trumų aliejumi ir kiaušinio tryniu ant bruschetta duonos. Taip pat G. Rossini stiliaus makaronai au gratin, G. Rossini stiliaus jautienos nugarinė (tournedos) su trumais ir foie gras bei G. Rossini mėgtas šokoladinis pyragas.

Galiausiai išbandysime labai ypatingą kavą su kakava, grietinėle ir vanile. Ji vadinama Barbajada, o ypatinga tuo, kad ją sukūrė G. Rossini gyvenime labai svarbus žmogus: Giandomenico Barbaja. Tai pirmas didžiojo kompozitoriaus impresarijus, vėliau meilės varžovas, kurio žmoną G. Rossini pats pavogė…