„Manau, kad improvizacija yra svarbi gyvenimo dalis. Nemanau, kad gali tapti save realizavusiu, laimingu ir sėkmingu žmogumi, jei vadovaujiesi vien tik žinomomis, įprastomis procedūromis“, – sako pianistas ir kompozitorius Leszekas Możdżeras.
Tai iškalbingas jaunosios kartos džiazo kūrėjas, kurio muzikos skambesį ir atmosferą kuria įspūdis, nuotaika ir unikalus, originalus atlikimo stilius.
Atlikėjas yra vienas įdomiausių pastarųjų dešimtmečių Lenkijos džiazo fenomenų, Lenkijos džiaze padaręs mentalinę ir stilistinę revoliuciją, kuriai prilygti negali jokio kito džiazo muzikanto darbai. Sudėtingas džiazo frazes, daugialypes improvizacijas, džiazo standartų melodinius modelius ir kompozicijų subtilumą jis įvilko į specifinio džiazo rėmus – šiame džiaze nesigirdi pastangų apkrauti klausytoją gausa, nėra komercijos ir įžūlumo. Tai tapo išraiškinguoju L. Możdżero džiazu.
Gausioje pianisto diskografijoje yra daugiau kaip šimtas albumų, išleistų kaip jo paties projektai arba bendradarbiaujant su iškiliais menininkais. Jis taip pat kuria muziką kinui ir teatrui: už muzikos takelį filmui yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, įskaitant apdovanojimą už geriausią 2019 m. garso takelį.
Pianistas ir kompozitorius L. Możdżeras Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“ pirmą kartą koncertuos gegužės 3 d.
Plačiau apie koncertą: 05.03 | Leszek Możdżer solo
Šaltinis: LRT.LT
– Kokios buvo jūsų pirmosios muzikos pamokos?
Pirmoji pamoka jaunam pianistui – taisyklinga sėdėsena, pagrindinės taisyklės dėl rankų ir delnų padėties, bendra kūno ir alkūnių judesių samprata. Vienas svarbiausių dalykų pianistui yra sėdėjimas ant kėdės, kadangi netaisyklinga sėdėsena sukelia daug techninių ir mechaninių problemų, kurių nekyla esant gerai kūno padėčiai. Svarbiausia suprasti, kad viršutinę kūno dalį galima naudoti kaip svorį spaudžiant klavišus – labai pravartu žinoti, kaip tuo naudotis.
– Turite klasikinį išsilavinimą, tačiau dabar esate vienas garsiausių džiazo pianistų Lenkijoje. Kaip pasukote šiuo keliu?
Džiazas man pasirodė kaip dabarties balsas. Jis buvo labai turtingas harmoniškai, labai įdomus ritmiškai ir turėjo tą modernų prieskonį, dėl ko skamba šiuolaikiškai. Visi džiazo pianistai, kurių klausiausi, turėjo savitą skambesį ir stilių, o klasikinėje muzikoje pianistai dažniausiai skambėjo panašiai. Man buvo aišku, kad džiazo muzika galiu išreikšti savo vidinį balsą, galiu skambėti kaip aš pats. Mylėjau klasikinę muziką, džiazas man skambėjo šiek tiek nešvariai, bet nuo pat pradžių girdėjau vidinę muzikos viziją – tai improvizacinis džiazas, kuris skamba kaip klasika.
Manau, kad savo svajonę įgyvendinau – dirbu srityje, kurioje klasikinis skambesys dera su džiazo emocionalumu.
– Džiazas dažnai apibūdinamas kaip laisvės muzika. Ką jums reiškia muzikinė laisvė?
Tai sudėtingas klausimas, nes fortepijonas yra instrumentas, suderintas pagal lygiąją temperaciją, t. y. matematinę sistemą, kurioje naudojama tik dvylika natų. Taip, pianistas gali laisvai rinktis, kurią natą iš dvylikos groti, bet aš to nevadinčiau laisve. Džiazo grojimas man labiau primena žaidimą, kuriame kovoji su savo paties vaizduote. Šias ribas įmanoma peržengti, tačiau svarbu prisiminti, kad muzika turi daugybę sluoksnių – fizinį, emocinį, intelektualinį, energetinį, dvasinį… Kiekviename jų būtinas savistabos elementas, tačiau, kita vertus – neįmanoma kontroliuoti per savo kūną tekančio džiazo srauto.
Istorikas Ethanas Morddenas teigia, kad žodis „jass“ reiškė „kopuliaciją“, kad 19 a. juodaodžių žargono terminas „jasm“ reiškė gyvybingumą ir vitališkumą. Yra ir nešvankus žodis „jizz“, reiškiantis kūno skysčių išsiveržimą. „Džiazo“ suvokimas tokiame kontekste suteikia užuominų, kas yra džiazas, tai gyvybinė jėga, kurios negalime kontroliuoti, galime tik stengtis ją suvokti.
– Esate grojęs kartu su tokiais talentingais atlikėjais kaip „Pink Floyd“ pagrindiniu gitaristu Davidu Gilmouru, švedų kontrabosininku Larsu Danielssonu, Izraelio perkusininku ir kompozitoriumi Zoharu Fresco ir daug kitų. Kuris bendradarbiavimas jums įsimintiniausias?
– Kiekvienas susitikimas keičia žmogų, tad man labai sunku įvardyti, kuris bendradarbiavimas buvo svarbiausias. Kiekvieną kartą grojant su kitu muzikantu vyksta informacijos apsikeitimas – ne tik žodiniame, bet ir vibraciniame lygmenyje, per kito pojūtį. Kiekvienas jūsų paminėtas muzikantas – išskirtinė, savita asmenybė. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekviena siela turi savo skambesį, tai tarsi stovinčiųjų bangų akordas, nes kiekvienas žmogaus skleidžiamas dažnis rezonuoja biolauke.
Man pasisekė, kad galėjau rezonansu apsikeisti su daug pažengusių sielų, bet negalėčiau išskirti vieno dažnio, kuris man būtų svarbiausias. Kiekvienas žmogus tarsi sintezatorius: pridėjus bet kokį naują dažnį, pasikeičia bendras skambesys, spalva ir pulsacija.
– Jūsų muzikoje improvizacija atlieka svarbų vaidmenį. Ar improvizuojate spontaniškai, ar turite tam tikrą struktūrą?
Kai improvizuoju, kartais rizikuoju, bet taip pat žinau, kas gerai veikia. Kartais per rečitalį man reikia pailsėti – tuomet groju akivaizdžiau, nuspėjamai, kad protas atsipalaiduotų. Nerizikuoti nėra smagu, todėl per koncertą turiu suderinti šiuos dalykus. Manau, kad improvizacija yra svarbi gyvenimo dalis. Nemanau, kad gali tapti save realizavusiu, laimingu ir sėkmingu žmogumi, jei vadovaujiesi vien tik žinomomis, įprastomis procedūromis.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę Paliesiaus dvare jūsų laukiantiems klausytojams?
Esu labai dėkingas, kad susidomėjote mano kūryba, nes praleidau daugybę valandų tyrinėdamas Muziką, mokausi, kaip susieti garsą su emocijomis ir jausmais, kaip per matematinę muzikos sistemą išreikšti vidinį balsą. Muzika gali sureguliuoti vidinius psichologinių modelių srautus, kartais net suteikti klausytojui naujos informacijos.
Geriausia tai, kad per koncertą jūs būsite uždaryti savyje, kad galėtumėte pažvelgti į savo paties mintis. Jūs manote, kad klausotės muzikos, bet iš tikrųjų klausotės savo vidinio pasaulio. Muzika – tai tik jūsų ausis pasiekiantis vibruojantis oras, kurį kūnas verčia bioelektriniais signalais. Daug metų dirbau, kad galėčiau kurti gerai suderintą, harmoningą muziką – tikiuosi, kad tai pajusite…