APIE DVARĄ

LANKYTOJŲ DĖMESIUI:

Dirbame:

sekmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10 val. iki 17 val.
penktadieniais – šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val.

Pietus, vakarienę ir kitas restorano paslaugas būtina užsakyti iš anksto info@paliesiausdvaras.lt arba tel. +370 626 82 760.
Atsiskaityti pas mus galite ir grynaisiais, ir banko kortele.

 

ISTORIJA:

Paliesiaus dvaras mena dar XVII amžiaus laikus, kai grafas Tyzenhauzas čia įsigijo dvarą, o prie Kančioginos upelio tuomet puikavosi pirtelė, bravoras. Unikali savo kraštovaizdžiu ir paslaptinga įvairove pati gamta pašnibždėjo vietovės pavadinimą: tai, kas esa prie miškelio, „paliesiuje“. Taip ir gimė Paliesiaus vietovė ir jos centru tapo Paliesiaus dvaras.

1671 m. istoriniuose dokumentuose minimi Paliesiaus dvaro savininkai Tyzenhauzai.

Antanas Tyzenhausas (Jono Rustemo paveikslas)

 

Bėgant metams, keičiantis dvaro šeimininkams, keitėsi ir pats dvaras. XIX amžius laikomas dvaro klestėjimo laikotarpiu. Nuo 1736 metų dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai (Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickiams), kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais.  Valdant Kublickiams XIX a. pr. buvo pastatytas gyvenamasis namas su arklidėmis, dabar vadinamas Prižiūrėtojo (Ekonomo) namu. Greta jo buvo pastatytas nebūdingos pusapvalės formos tvartas, uždaru kiemu sujungtas su gyvenamuoju namu. Tik vėliau iškilo neįmantrus plytinis tinkuotas gyvenamasis pastatas – rūmai, į kurį persikraustė savininkai.

Prie šio pastato stovėjo koplyčia, ledainė, įrengtas reprezentacinis kiemas-parkas. Faktas, kad nebuvo skubama statyti gyvenamųjų rūmų, byloja apie tai, jog Kublickiai labiau rūpinosi pačiu ūkiu, o ne reprezentaciniais dalykais.  Tai patvirtina ir dailininko Vincento Smakausko laiškai, rašyti žmonai Emilijai Kublickaitei, kuriuose užsimenama, kad broliai Kublickiai ūkininkauja moderniai, turi pačios naujausios technikos, ūkis didelis, tvarkingas, dvaro biblioteka turtinga. Kublickiai 1779 m. fundavo Mielagėnų bažnyčią. Paliesiaus dvaras buvo net svarbesnis už Mielagėnų miestelį ir buvo stambus Lietuvos ūkio klestėjimo bei kultūros sklaidos centras, kaip tik tuo metu buvo suformuotas visas Paliesiaus dvaro ansamblis. Broliai Stanislovas ir Adolfas Kublickiai buvo aktyvūs 1831 m. sukilimo Užnerio apskrityje organizatoriai ir dalyviai, po sukilimo priversti pasitraukti į Prūsiją.

Beje, dvare gyveno ir pats Vincentas Smakauskas, kuris nutapė žymujį paveikslą „Steponas Batoras steigia Vilniaus universitetą“. Mielagėnų bažnyčią puošia jo tapyti didingi paveikslai „Šv. Matas Evangelistas“, „Šv. Morkus Evangelistas“, „Šv. Lukas Evangelistas“, „Šv. Jonas evangelistas“, didįjį altorių puošia jo paveikslas „Šv. Jonas Krikštytojas“, presbiterijoje – „Jėzus Kristus Nukryžiuotasis“. 1838 m. jis sukūrė portiką puošiančias didingas Šv. Petro ir Šv. Povilo stiuko skulptūras, o presbiterijoje – Kublickių biustus ir paminklinę lentą.

XIX a. vid. – XX a. vid. dvaras išgyveno nuopuolį. 1887 m. Paliesiaus dvarą iš varžytinių nusipirko Liubimovas, apie 1900 m. tapęs dvaro administratoriumi. paskui dvarą perėmė Povarova. Pastaroji dvarą pardavė generolui majorui fon Eksei, kuriam mirus, našlė Marija Dmitrijevna fon Eksė išpardavė dvaro žemes, o kas liko užstatė Vilniaus žemės bankui. 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bržezinskis, tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą, šiai Lietuvos daliai patekus į Baltarusijos teritoriją, dvaras buvo nacionalizuotas. Po 1940 m. nacionalizacijos dvaras atiteko Cirkliškio kolūkiui. Sovietiniais metais sunyko vandens malūnas ir kiti dvaro pastatai, turtas buvo išgrobstytas. Pažymėtina, kad 1956 m. dvaro rūmai, nors ir prastos būklės, bet dar stovėjo – rūmų baigtį nulėmė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas.

Arūno Romualdo Paslaičio piešinys, 1992

 

Buvusio tvarto nuotrauka (dabar PASAGOS koncertų salė),, apie 1970 m.

 

 

POKYČIAI

 

Dalis archyvuose rastos informacijos:

 

Situacija 2009 m.:

 

Restauravimo projekto medžiagos fragmentai:

Teritorijos planas

Daugiau apie projekto architektus ir patį projektą. 

 

Įvykę pasikeitimai:

 

Visuomet yra verta atsigręžti ir pasižiūrėti, koks kelias nueitas. HERITO, tarptautinės kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų parodoje, vykusioje 2019 m. gegužės mėnesį Vilniuje, buvo pristatytas ir PALIESIAUS DVARAS. Tad buvo puiki proga prisiminti, iš kokių griuvėsių, pasitelkus profesionalumą ir aukštus standartus, galima sukurti grožį.

 

DABARTIS

Pradėjus dvaro rekonstrukcijos darbus, vienas iš pagrindinių tikslų buvo sveikatos gerinimo ir kompleksinio turizmo paslaugų sukūrimas. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis-terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Tik čia, kur laukinė gamta ir kvepia pievomis, tapo įmanoma įkurti išskirtinę kliniką, kurios pagrindinis gydymo metodas – pats organizmas. Klinikai atsirasti padėjo faktas, jog dvare kadais gyveno vienas žymiausių Lietuvos dailininkų gydytojas Vincentas Smakauskas. Pati stebuklinga Paliesiaus gamta kviečia pas ją sugrįžti ir išgyti. Ekonomo namas, tapęs prabangiu, maloniai nustebins čia apsistojusius nakvynei. Sklando legendos, kad dėl unikalios pasagos formos koncertų salės akustikos klasikinės muzikos garsenybės aplenkia net sostinės sales ir specialiai atvyksta koncertuoti tik į Paliesiaus dvarą. Ledainėje įsikūrė parduotuvėlė kurioje rasite daug įvairiausių retų gaminių ir prekių. Vietoj buvusio tvarto atsirado tikras kultūros traukos objektas – koncertų salė PASAGA, kurią dėl čia pasirodančių atlikėjų, pojūčių, kai gali pajausti kiekvieną atliekančiųjų emociją bei unikaliai susidariusios akustikos įvertino pasaulinio klasikos olimpo atstovai, pasirinkę šią erdvę savo įrašams! Taip pat, vietoj esančių tvartų cokoliniame ekonomo pastato aukšte dabar veikia restoranas ir mini SPA su atstatytomis kolonomis. Teritorija apjuosta originalia lauko riedulių tvora, kurioje įrengti autentiški ažūriniai kalvių darbo vartai. Ties atkurtais įvažiavimais į dvarą atkurtas ovalus parteris, įrengti pėsčiųjų takai, lauko apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelė. Pagaliau atverti buvusių dvaro savininkų ponų Kublickių namo rūsiai. Namas galutinai buvo sugriautas 1974-aisiais, vietoj pastato buvo likusi tik statybinių liekanų krūva. Tvarkant dvarą buvo gauti leidimai sutvarkyti dar 19 a. statyto  ir 1974 m. sugriauto dvarininkų  namo griuvėsius.  Atsiradusi lauko terasa greičiausiai jau kitą vasarą turėtų pakviesti svečius čia pasimėgauti poilsiu, puodeliu arbatos ar kavos. Užtat dvaro rūmų rūsiai jau atveria duris…

Senojo dvaro parke auga klevai, uosiai, tuopos, liepos, kurios mena kelis šimtus metų. Parko puošmena – saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – 25 m aukščio Paliesiaus ąžuolas. Taip pat natūraliai trykštančių vandenų fontanas, kurio skulptūra sukurta garsaus suomių skulptoriaus Jari Mannisto. Nuolat čiurlenantis vanduo tarsi įrėmina nepakartojamo grožio gamtos kūrinį – didingąjį dvaro parką.

Parkas vilioja pasivaikščioti ir savo patogia vaikščiojimo takams skirta specialia danga. Pasivaikščiojimo takai yra skirtingo ilgio, todėl kiekvienas gali pasirinkti atstumą pagal savo jėgas. Bendras pasivaikščiojimui skirtų takų ilgis parke – apie 1250 metrų. Pavargę galėsite pailsėti parke įrengtose poilsio vietose.

Šalia dvaro plytinčiame miške įrengti įvairaus atstumo (8 km, 5 km ir 2,3 km) Sveikatingumo takai su nuorodomis. Tereikia pasirinkti norimą maršrutą ir įveikti jį pagal nuorodas arba naudojantis orientavimosi žemėlapiu. Žiemą šie takai virsta puikiomis slidžių trasomis.

 

Paliesiaus dvaras – savo mūro sienose ištikimai saugantis senąsias paslaptis, dabar čia apsilankantiems teikia nuostabų ramybės pojūtį, kviečia atsikvėpti nuo darbų, pasinerti į muzikos, dailės pasaulį arba tiesiog pabėgti nuo civilizacijos ir pasirinkti draugystę su gamta.

Istorijos vingiai keitė dvaro gyvenimą, tačiau dabar Paliesiaus dvaras, išsaugojęs šimtmečių dvasią ir atgimęs dar vienam gyvenimui, vėl iškyla visa savo didybe ir atgimusia istorija, vėl tampa didžiuliu traukos centru. Simboliai Jus čia lydės visur, ar tai būtų šimtmečių paslaptis saugantys pastatų akmenys, ar paukščio giesmė, ar ryte rasotoje žolėje kuždanti pelkė, ar cinamonu kvepiančios tik ką iš krosnies ištrauktos bandelės, ar  amžinai žaliuojantis artišokas…

 

2019 metai