Šaltinis: 7MD.LT
Autorė: Daiva Tamošaitytė
Gruodžio 6-ąją skambėjo vienas tų koncertų, kurie rengiami išskirtinai tik Paliesiaus dvaro koncertų salėje. Čia skambinusi pianistė Yulianna Avdeeva žymi tuo, kad 2010 m. prestižiniame tarptautiniame Fryderyko Chopino konkurse laimėjo pirmą vietą ir buvo ketvirta moteris po keturiasdešimt penkerių metų pertraukos, įžengusi į šį vyrų Olimpą. Šiais metais ji buvo pakviesta kaip žiuri narė, o žinovų nuomone, vertinti atlikėjus yra dar sunkiau nei laimėti prizinę vietą.
Avdeeva rečitalį Paliesiuje pradėjo Johanno Sebastiano Bacho Chromatine fantazija ir fuga d-moll, BWV 903. Tvarkinga interpretacija išsiteko mums gerai pažįstamos sovietinės mokyklos laikų stilistikos rėmuose (Avdeeva yra Dmitrijaus Baškirovo mokinė). Vyravo pianistinė traktuotė, neieškant vargoninių ar klavesininių efektų bei garso plokštumų.
Pirmoje koncerto dalyje pianistė atliko ir Ferenco Liszto kūrybą. Kūriniai skambėjo be pertraukos. Pirmiausia – Bagatelė sans tonalité, S 216a. Retai girdimas „Csárdás Macabre“ – ilga kompozicija; joje mįslingai suskambo tušti kvintų intervalai ir jų slinktys, liaudiška šokinio charakterio tema ir „cimbolai“ viršutiniame registre praskaidrino nuotaiką. „Unstern! Sinistre, sisastro“ – dar paslaptingesnis, niūrus, makabriškas kūrinys, prasidėjęs daug kartų kartojama tritonio tema, judėjimas žemų registrų oktavose baigėsi ramiai ir tyliai. Pabaigoje pianistė paskambino „St. François de Paule: Marchant sur les flots“ iš „Dviejų legendų“, S 175. Gyvesnį ir „įprastesnį“ Liszto kūrinį, ne tokį keistą ir mistišką, su daug pasažų, Avdeeva išplėtojo labai meistriškai, po truputį augindama kulminacijas, švariai atliko sudėtingus šuolius ir arpedžio.
Antroje dalyje skambėjo Chopino 24 Preliudai, op. 28. Man gal mažiau patiko lyriniai preliudai, vietomis kai kurie piano garsai buvo netgi per tylūs, „Lietaus“ preliudas Des-dur bendrame plane kiek išsiskyrė dėl tempo nelygumų (tokia buvo rubato koncepcija), nors pianistė puikiai valdo ir aprėpia ciklus (antai ir Lisztas pagrotas kaip ciklas), juos gerai sutelkia į visumą. O greiti opusai jai labai tinka, nes pirštai kibūs, vikrūs. Žavėjo, kaip Yulianna konstruoja rankų pozicijas ir dėlioja visą sintaksę – be jokių nuslydimų, su puikia, kokybiška švara.
Na, ir paskutinis preliudas Allegro appassionato su kairės rankos bangavimu, dešinės gamomis aukštyn žemyn, dvigubų natų slinktimis užbūrė virtuoziškumu ir iškilia koncertiška pabaiga. Apie tas glissando vietas pasakyčiau – ledas! Chopino greitųjų preliudų spindesys sukėlė vaizdinį ne gracingo baleto, o tarsi šokių ant ledo – tokios tvirtos, žemiškos ir žvilgančios buvo visos techninės detalės. Yuliannos Avdeevos skambinimas padarė profesionalios, atsakingos, valingos asmenybės įspūdį.