Pianistas A. Žlabys: „Kai ateini prie instrumento, kuris gali nepaprastai daug, išauga sparnai“

https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/11/30/news/pianistas-a-zlabys-kai-ateini-prie-instrumento-kuris-gali-nepaprastai-daug-isauga-sparnai–8407911/ )

Gruodžio 2 d. Paliesiaus dvare bus pristatytas koncertų salei „Pasaga“ įsigytas koncertinis „Steinway & Sons“ D modelio fortepijonas. Toks Lietuvoje retenybė, nes šis instrumentas skirtas aukščiausio lygio koncertų salėms.

 

Šiuo fortepijonu pirmasis gros JAV gyvenantis pianistas ir kompozitorius Andrius Žlabys.

 

Muzikantas puikiai pažįstamas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ir itin vertinamas už savo energiją, poveikį publikai, nuostabią techniką, skoningumą,daugybę kitų dalykų.

 

Taip jau nutiko, kad būtent šis fortepijono virtuozas ir padėjo Paliesiaus dvarui surasti ir išrinkti naująjį instrumentą.

 

– Gruodžio 2 d. koncertuosite Paliesiaus dvare. Pasidalykite su   klausytojais, ką esate parengęs.

– Grosiu Johanno Sebastiano Bacho, Ludwigo van Beethoveno, Claude’o Debussy ir Albano Bergo kūrinius. Šis koncertas bus puiki galimybė klausytojams išgirsti naująjį koncertinį fortepijoną.

Labai džiaugiuosi, kad turėjau garbės jį išrinkti. Tikiuosi, kad koncerto svečiai išgirdę sutiks, jog šis fortepijonas išties išskirtinis.

– Šis instrumentas yra nepaprastai gražaus ir įkvepiančio tembro. Jis turi tiek didžiulės galios, tiek ir dainingo minkštumo. Netgi sugrojus paprastus akordus akivaizdu, kad jis turi savo balsą ir nepaprastai taurią spalvą, o jį sutvarkė ir suderino nuostabus fortepijono meistras ir derintojas Darius Narmontas. Tačiau apie tai – atskira istorija.

 

– Kaip vyksta tokio instrumento paieška?

– Pirmiausia sprendžiama, ar bus perkamas naujas instrumentas. Jei taip, variantų nėra labai daug. Važiuoji į fabriką ir apžiūri tai, ką jis turi. Perkant naują instrumentą tenka labai ilgai laukti, nes jį reikia užsisakyti iš anksto.

Mes ieškojome visur, nes tokių koncertinio dydžio fortepijonų nėra daug. Ieškojome Vokietijoje, apskritai Europoje, Šiaurės Europoje, o suradome Švedijoje. Pats procesas užtruko keletą dienų, kai nuskridome į Švediją, kad suprastume, ar instrumentas išties tinkamas.

Tai labai atsakingas sprendimas, nes instrumentas tarnaus daugelį metų.

 

– Lietuvoje tokių instrumentų nedaug, tad jis išties išskirtinis?

– Taip, tokių instrumentų yra keletas – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat Kaune ir Klaipėdoje.

Žinoma, yra ir kitų puikių gamintojų, kurie kuria labai gerus instrumentus, tačiau „Steinway & Sons“ pasižymi unikaliu garsu, kurį daugelis pianistų labiausiai mėgsta. Jis pagamintas iš specialaus medžio, kuris sukuria tembrą. Šioms technologijos paslaptims šimtai metų.

 

– Pasirodymo kokybei svarbus ne tik kūrinys ar muzikanto galia, bet ir instrumentas?

–  Kiti muzikantai, pavyzdžiui, dainininkai, savo instrumentą turi savyje, dar kiti gali atsinešti nedidelę fleitą ar violončelę, o mes, pianistai, visada balsą turime pasiskolinti iš koncertų salės ar įrašų studijos. Tai ir įdomus, ir sudėtingas procesas, nes reikia gebėti greitai prisitaikyti prie skirtingų instrumentų.

Bėgant metams, kaupiant patirtį, rodos, pasąmonėje viskas susiskirsto į kategorijas bei subkategorijas ir pavyksta greitai viską suprasti. O kai ateini prie instrumento, kuris gali nepaprastai daug, išauga sparnai. Taigi instrumentas yra jungtis tarp pianisto, akustikos ir klausytojo.

 

– Naująjį Paliesiaus dvaro instrumentą derino D.Narmontas. Kodėl svarbus fortepijono meistras? Kokį darbą jis atlieka?

– Fortepijono meistro indėlis dažnai yra nepastebimas, nes mes jo nematome – klausytojai su juo nesusitinka, pianistai dažnai jo neįvertina. Tačiau išties tai labai svarbus žmogus.

Jei man reikėtų rinktis iš vidutinio, bet itin gerai paruošto instrumento ir puikaus instrumento, neparuošto pasirodymui, visada pasirinkčiau vidutinį, tačiau gerai sutvarkytą. Fortepijone yra nepaprastai sudėtingas mechanizmas, kuriame – tūkstančiai judančių dalių, turinčių nuspėjamai ir itin preciziškai atsakyti į kiekvieną pianisto gestą, kiekvieną prisilietimą. Kad tai įvyktų, reikia daugybės valandų kruopštaus fortepijono meistro darbo.

Kiekvienas derina kitaip, nes šis mokslas grįstas ne tik matematiniais sprendimais, bet ir pajautimu, intuicija. Kitaip suderintas instrumentas arba skamba, arba neskamba. Aš labai džiaugiuosi, kad būtent Darius, kuris yra savo amato virtuozas, derino, tvarkė ir paruošė šį instrumentą groti.

 

– Gal šis instrumentas turi kokią nors įdomią istoriją?

– Kiek žinau, šis fortepijonas stovėjo Kopenhagos didžiojoje simfoninio orkestro salėje ir tuo metu juo grojo garsiausi solistai, po to kurį laiką jis buvo įrašų studijoje, o dabar – Paliesiaus dvare.

Jis buvo atplukdytas iš Šiaurės Europos, o fortepijono gabenimas – ne toks paprastas procesas: instrumentas pastatomas ant šono ir nuimamos kojos, mat taip neužima tiek daug vietos, keliauja specialiu transportu – tam pritaikyta mašina, o šiuo atveju plaukė dar ir per Baltijos jūrą.

 

– Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salė garsėja išskirtine akustika. Kaip manote, ar dabar bus dar nuostabesnis efektas sujungus naująjį fortepijoną ir šią unikalią erdvę?

– Na, į šį klausimą turės atsakyti klausytojai. Esu įsitikinęs, kad šis instrumentas – aš juo repetavau keletą dienų – tiesiog idealiai tinka Paliesiaus dvaro erdvei ir jos akustikai. O akustika ten išties nuostabi, nors nebuvo planuota, kad ten bus koncertų salė.

Kai jau buvo pastatytos sienos ir lubos, man teko ten apsilankyti. Keletą kartų suplojęs išgirdau, kad nepaprastai gražiai sklinda garsas, o tai muzikai svarbiausia: kad nebūtų tiesioginių atspindžių, būtų minkštas garso išsisklaidymas.

Pavyzdžiui, bažnyčioje dažniausiai yra labai didelis aidas, tad labiau tinka chorinei ar orkestrinei muzikai, fortepijonas ten labai greitai ištirptų. Kamerinei muzikai ar fortepijono koncertams skirta erdvė nėra tokia aidi, bet turi turėti pakankamą garso tęsimąsi, kuris paryškina fortepijono skambesį ir leidžia garsams išsiskleisti.