Lrytas.lt: Paliesiaus dvaro koncerte dainininkas iš Kinijos uždainuos lietuviškai

Šaltinis: Lrytas.lt

Jau labai greitai, sausio 19 d. Paliesiaus dvare vyks koncertas „Žiemos Rapsodija“, kuriame dalyvaus dainininkė Zita Martinavičiūtė, pianistė Nijolė Baranauskaitė ir dainininkas iš Kinijos Weixing Ding. Klausytojų laukia ne eilinis pasirodymas, kurio metu skambės išties nuostabi muzika, o Weixing Ding uždainuos lietuviškai. Taigi, apie artėjantį koncertą, muzikinę veiklą ir jaukias Paliesiaus dvaro erdves kalbėjomės su artėjančio pasirodymo moderatore Irena Žilinskiene.

Sausio 19 d. Paliesiaus dvare vyks koncertas „Žiemos Rapsodija“, papasakokite kas laukia klausytojų?

Tie, kurie atvyks į koncertą, tikrai nenusivils, nes koncerto programoje – aukso fondo dainos. Visų pamėgtos, dažnai girdimos, užkariavusios viso pasaulio miestus, gatves, scenas, kiekvieno namus ir, žinoma, širdis.  Dainos, klausytojų pamėgtos ne tik dėl lengvai įsimenančių melodijų, neįmantrių, paprastai ir suprantamai pateiktų tekstų. Jos pasakoja meilės istorijas, išgyvenimus, artimus kiekvieno širdžiai. Mūsų programa parengta nesistengiant  pataikauti publikai, tačiau pritaikyta daugelio skoniui. Po ilgų svarstymų, kuo galima sužavėti iš vienos pusės daugybės puikių renginių išlepintą publiką, iš kitos –  sugadintą TV šou programų ir reklamuojamų „žvaigždžių“ klausytoją, nusprendėme surasti „aukso vidurį“. Tai keletas A. Raudonikio labai pamėgtų kūrinių, senoviniai rusų romansai, neapolietiškos, ispaniškos dainos. Taigi, klausytojo laukia itin jausmingas koncertas, perteikiantis trapiausius žmogaus jausmų niuansus.

Papasakokite apie koncerto atlikėjus ir darbą su kinų tenoru Weixing Ding?

Zita Martinavičiūtė baigė dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademiją prof. Vaclovo Daunoro klasėje. Kamerinį dainavimą studijavo pas Giedrę Kaukaitę. Daugelis dainininkų gali tik pasvajoti apie tokio lygio pedagogus. Zitai jie ne tik autoritetas bet ir pavyzdys, ir įkvėpimas, ir kelrodė žvaigždė. Šiuo metu dainininkė labai aktyviai koncertuoja, be galo myli savo profesiją ir sceną, todėl palieka klausytojui labai šiltą įspūdį. Dainuoja įvairių epochų, įvairių autorių bei stilių muziką. Atlikėja yra rengusi pasirodymus daugybėje pasaulio šalių ir kartu dirbusi su įvairiais ansambliais. Ji taip pat dėsto LMTA dainavimą chorinio dirigavimo katedros studentams ir VDU švietimo akademijoje būsimiems muzikos mokytojams. Šioje akademijoje studijuoja daug kinų tautybės jaunuolių, su kuriais Zita dirba jau keletą metų. Turbūt jau tapo aišku, kaip mūsų koncerto programoje atsirado Dinas (Weixing Ding). Jis vienas iš daugelio Zitos Martinavičiūtės studentų. Beje, jau buvęs. Šiuo metu Dinas studijuoja muzikos ir teatro akademijoje dainavimą pas prof. A. Janutą.

Turime nuostabią pianistę,  džiaugiamės, kad pavyko ją prisikalbinti. Tai Nijolė Baranauskaitė – pianistė, kurios trokšta visi dainininkai. Ir ne tik Lietuvoje. Nuvykus į konkursą svečioje šalyje pasitaiko, kad priėjęs visai nepažįstamas atlikėjas paprašo bendradarbiauti. Dažnai tenka groti repetavus vos vieną kartą. Nijolė yra koncertmeisterė, turinti didelę patirtį scenoje, didžiulį kūrinių bagažą, puikiai jaučianti solistą. Itin dažnai ji pelno diplomus kaip geriausia konkurso koncertmeisterė. Nijolė baigė  Lietuvos muzikos ir teatro akademiją,  šiuo metu ten ir dirba dainavimo katedros koncertmeistere asistente. Taip pat yra Vilniaus kolegijos menų ir technologijų fakulteto lektorė, aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė.

Abi atlikėjos – puikios muzikantės, su išties įspūdingomis biografijomis. Tad būna apmaudu, kai tariantis dėl koncertų, pirmas klausimas skamba taip: „Ar jos žinomos iš TV ekranų?“. Atsakau, kad ne, nes muzikuoja ne jų vardai, o širdys. Tačiau visada labai džiugu, kai po koncertų klausytojai dėkoja ir kviečia sugrįžti.

Ar išties svečias iš Kinijos atliks ir keletą lietuviškų dainų?

Taip, tiesa. Dinas atliks A. Raudonikio dainą „Švelnumas“ ir lietuvių liaudies dainą, harmonizuotą M. Petrausko „Bernužėli nesvoliok“. Jis kantriai, su Zitos pagalba mokėsi tarti lietuviškus žodžius. Tai tikrai nėra lengva, kadangi kinams sunku suvokti europietišką muziką, pajausti emocinę skalę, reikia ne tik dainuoti tai ko nesupranti,  intonuoti, bet ir tarti svetimos kalbos žodžius. Juk lietuvių kalba daininga, atviresnė, kinų kalboje daug švokščiančių priebalsių, jie neturi „R“ raidės. Juos sunkiau įpratinti atsiverti, dėl sukaustyto artikuliacinio aparato juos sunkiau išlaisvinti. Dinas puikiai su tuo susitvarkė. Malonu klausyti jo lietuviškai atliekamas dainas. Moterys salėje net ašarą nubraukia.

Jūs būsite koncerto moderatorė, papasakokite apie šią veiklą daugiau – už ką būsite atsakinga ir kaip apskritai pradėjote moderuoti pasirodymus?

Baigiau LMTA fortepijono specialybę. Kaip moderatorė dirbti pradėjau gal prieš 15 metų. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje dėstau fortepijono specialybę. Šioje mokykloje inicijavau projektą „Išsipildymo akcijos įkvėpti“, kurį vykdėme kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu. Projektas gyvavo 10 metų, taigi per šį laiką buvo surengta šimtai koncertų. Vėliau buvau kviečiama dirbti su įvairiais atlikėjais, vesti renginius. Teko režisuoti ir vesti įspūdingą renginį – 2016 metų moksleivių dainų šventės koncertą „Akordeonų šėlsmas“. Dirbu su operos solistėmis Julija Stupnianek Kalėdiene, Agne Stančikaite, kameriniu orkestru Cantus, seserimis arfininke Joana ir violončelininke  Elena Daunytėmis ir kt.

Už ką esu atsakinga? Pirmiausia, reikia surasti salę, suderinti su atlikėjais koncerto datą, aptarti programą, sukurti anonsinius tekstus, paskleisti reklamą, sutvarkyti finansinius klausimus, jei reikia nakvynės – užsakyti viešbučius ir pan. Vėliau seka malonesni dalykai – kūryba. Reikia surinkti informaciją apie autorių, kūrinį, pateikti klausytojui kuo daugiau tokios informacijos, kuri jam būtų mažai žinoma ir įdomi, pajausti publiką, užmegzti su ja kontaktą, patraukliai pristatyti atlikėjus, apjungti viską į vieną visumą.

Galbūt per jūsų veiklos kelią yra nutikę kokių įdomų, o gal kuriozinių įvykių koncertų metu?

Na, turbūt visiems nutinka visko, tik užsimiršta, reikėtų rašyti. Nijolei grojant koncerte Birštone dingo garsas, ji skambino elektroniniu pianinu. Taigi, muzikantė su puošniąja suknele suklupo ant  kelių,  ieškoti lizdo kištukui įkišti. Buvo juokingas vaizdelis, žiūrint į pasipuošusią ilga suknele pianistę, ropinėjančią po sceną. Kitas atvejis buvo rimtesnis. Esame numatę koncerto programoje, kurioje vietoje dainininkė persirengia. Paprastai tai vyksta, kai pianistė groja savo solinį numerį. Atsitiko taip, kad užstrigo suknelės užtrauktukas. Ir nė iš vietos. Tad teko skubiai ieškoti žirklių ir užtrauktuką iškirpti. Ir suknelę sugadinome, ir daug streso patyrėme… Ir dar viena istorija. Baisogaloje koncertavome su kinų tautybės muzikante, kuri grojo nacionaliniu kinų instrumentu guzheng‘u. Paskelbiau numerį – kinų liaudies daina. Grįžusi į užkulisius girdžiu, kad visa salė dainuoja „Kur giria žaliuoja“, pritariant guzheng‘ui. Nieko sau galvoju, kokia panaši į mūsų liaudies dainą (šypsosi).

„Žiemos Rapsodija“ vyks nuostabiajame Paliesiaus dvare, galbūt esate ten buvusi ir anksčiau? Pasidalinkite kokį įspūdį paliko dvaras?

Žinoma, buvau. Teko ir koncertuoti, ir svečiuotis koncertuose. Dvaras palieka nepakartojamą įspūdį. Paskaičiavau, kad esame koncertavę net 18 Lietuvos dvarų. Paliesius – vienas patraukliausių. Čia nuostabi gamta, nuostabūs žmonės, meno mecenatai, eruditai savininkai, sukūrę nepakartojamą erdvę koncertams, kruopščiai atrenkantys atlikėjus ir pritraukiantys klausytojus iš visos Lietuvos, jau turintys savąjį, inteligentiškąjį, gurmaniškąjį klausytoją, kuris atvykęs gali „skanauti“ ne tik aukščiausio lygio muzikantų, atvykstančių iš viso pasaulio, patiektą muziką, bet ir prašmatnaus restorano patiekalus, mėgautis  Paliesiaus kepyklėlės ką tik iškeptų bandelių kvapais, įkvėpti gryno, tyro, švaraus aukštaitiško oro, pasimėgauti klinikos teikiamomis reabilitacijos paslaugomis, o galbūt pasinaudoti viešbučio paslaugomis ir išvykti gavus  tokią dozę gerų emocijų, kurių tikrai pakaks ilgam.

Galbūt turite ritualų, kuriuos atliekate prieš pasirodymus?

Tiesiog pasikalbame prieš įeidamos į sceną ir palinkime vienos kitoms sėkmės. Tiesa, Nijolė neišeina į sceną nepasikvėpinusi. Koncertavome Renavo dvare, jau reikia eiti, publika laukia, Nijolė sako: „Aš negaliu, nerandu savo kvepalų“, – laukėme kol surado, pasikvėpino ir tada jau rami išėjo į pasimatymą su savo mylimuoju instrumentu. Na, o po koncerto visuomet apsikabiname ir padėkojame viena kitai. Būname labai laimingos, nes visuomet sulaukiame nuostabios mūsų publikos reakcijos.

Žiemos Rapsodija