Lrytas.lt: Paliesiaus dvare skambės pianisto Gabrieliaus Aleknos ir baritono Modesto Sedlevičiaus koncertas – „Poetų meilė“

Šaltinis: Lrytas.lt

Pavasarį sutikite kartu su užburiančiomis melodijomis – balandžio 13 d. Paliesiaus dvare vyks išskirtinis koncertas „Poetų meilė“. Tęsdami savo kūrybinę partnerystę pianistas Gabrielius Alekna ir baritonas Modestas Sedlevičius pristatys savo poetišką rečitalio programą. Kaip visada, salėje „Pasaga“, kuri gerai žinoma dėl išskirtinai kokybiškos akustikos, koncertas skambės išties nepakartojamai. Taigi, artėjančio pasirodymo proga kalbėjomės su pianistu Gabrieliumi Alekna apie studijas prestižinėje Džiulijardo mokykloje, scenos partnerystes ir, žinoma, artėjantį koncertą Paliesiaus dvare.

Jau labai greitai, balandžio 13 d. Paliesiaus dvare vyks jūsų ir baritono Modesto Sedlevičiaus koncertas – „Poetų meilė“. Pasidalinkite pasirodymo detalėmis, kokią programą esate paruošę?

Tai poetiškų ir melodingų dainų balsui ir fortepijonui skirta programa, kurią paįvairinsiu įsikomponuojančia muzika solo fortepijonui. Vienas programos akcentų – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“ – genialus kūrinys ir pats romantizmo dvasios įsikūnijimas. Viena iš programos idėjų taip pat buvo atlikti įvairių tautų kompozitorių dainas jų gimtosiomis kalbomis – tai bus tikra kalbų šventė. Kadangi vokaliniame kameriniame žanre tekstas beveik tiek pat svarbus kiek muzika, klausytojams pateiksime visus originalius tekstus su jų vertimais. O kompozitoriai, kurie suskambės – Mendelssohnas, Schumannas, Bartokas, Faure, Rachmaninovas, Gruodis, ir Tostis.

Papasakokite kaip pasukote į muziką? Kas jus patraukė, sužavėjo ir užbūrė šioje srityje?

Kaip didelė dalis muzikų, pasukau į šį kelią tėvų dėka. Nors nė vienas jų nebuvo profesionalus muzikantas, mama labai norėjo kad juo tapčiau, o tėtis, nors iš pradžių bandė mamą atkalbėti, galų gale pats labai rūpinosi mano muzikos studijomis. Man skambinti fortepijonu patiko ir sekėsi, atrodė visai natūralu pasirinkti šį kelią, ir nors mokykloje buvo kilę abejonių, vyresnėse klasėse jau sąmoningai apsisprendus, vėliau niekada neteko gailėtis. O vaikystėje žavėjo tiek muzika, tiek koncertuojančio atlikėjo „aura“.

Mokėtės M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o vėliau buvote pirmasis lietuvis, kurį visiems gerai žinoma Džulijardo mokykla priėmė su pilna stipendija. Pasidalinkite prisiminimais apie tą laiką, ar labai džiaugėtės?

Jei klausiate apie priėmimą į Džiulijardą, žinoma, nepaprastai džiaugiausi. Mažiau nei penkiolikos minučių perklausa Niujorke perteikė visą mano sukauptą konkursų ir koncertų patirtį, disciplinuotą ir tikslingą pasiruošimą savo ilgametės dėstytojos prof. Liucijos Drąsutienės klasėje bei lėmė galimybes po to sekusius dešimt studijų metų praleisti vienoje geriausių pasaulio konservatorijų.

Papasakokite apie studijas Niujorko Džulijardo mokykloje? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Džiulijarde iškart pasijaučiau savas, tarp panašių į save maksimalistų. Buvo įdomu, visa aplinka buvo labai motyvuojanti. O tvirti muzikiniai pagrindai įgyti Lietuvoje leido sėkmingai tęsti studijas iki pat doktorantūros baigimo.

Jūsų itin svarbi veiklos dalis – muzikos įrašai. Pasidalinkite, koks jausmas dirbti su tokiais muzikos pasaulio grandais kaip Judith Sherman, Ursula Oppens ar Christopheriu Lyndon-Gee?

Kuo daugiau pasiekęs muzikas, tuo lengviau su juo ar ja bendradarbiauti. Tokie žmonės natūraliau muzikuoja,  aiškiau veda, lengviau prisitaiko, o taip pat paprasčiau, efektyviau ir profesionaliau bendrauja. Mokytis ir mokytis! O įrašinėti labai nemėgau iki susitikimo su daug kartų Grammy kaip metų prodiusere apdovanota Judith Sherman. Tada įsitikinau, kad su puikiu garso režisieriumi ar Tonmeister įrašai gali tapti kūrybiniu procesu ir teikti pasitenkinimo. Nuostabu kad jau ir Lietuvoje yra aukščiausios tarptautinės klasės garso režisierių – Vilius ir Aleksandra Kerai!

Ir kaip apskritai renkatės scenos partnerį?

Klasikinės muzikos pasaulyje dirigentai paprastai turi daugiau galimybių rinktis partnerius nei instrumentalistai! Tačiau kiek nuo manęs priklauso, ypač kamerinėje muzikoje, renkuosi atlikėjus pagal bendrą viziją ir motyvaciją, kokią muziką tuo metu norisi atlikti. Pasaulyje yra šimtai ir tūkstančiai puikių atlikėjų, tačiau su dauguma jų niekada nesusikirs keliai. Turi būti kokios nors bendros aplinkybės, kontaktai, istorija, kurie mus susietų ir vestų į pažintį bei bendradarbiavimą. Pianisto darbo specifika yra prieštaringa – turi daug laiko praleisti užsidaręs vienas prie fortepijono, tačiau koncertinė veikla ir jos sėkmė paremta bendravimu su žmonėmis.

Paliesiaus dvare koncertuosite su vienu ryškiausių Baltijos šalių dainininkų – baritonu Modestu Sedlevičiumi, kaip prasidėjo bendras jūsų kūrybinis kelias?

Modestą rekomendavo Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, mano iš dalies kuruotai koncertinei programai 2018 m. Vilniaus festivalyje. Sėkmingai ir su dideliu malonumu kartu atlikus dalį programos tame koncerte, nutarėme parengti pilną rečitalį kartu. Mano nuomone, Modestas kaip dainininkas ir muzikas „viską turi“, tuo pačiu ir puikią perspektyvą dar daugiau pasiekti!

Jūs be galo vertinamas ir puikiai žinomas atlikėjas, papasakokite kokia jūsų diena? Didžiąją laiko dalį repetuojate ar skiriate laiko įvairiems projektams?

Studijų laikais tikrai didelę dalį dienos praleisdavau prie fortepijono. Dabar tai dažniausiai per didelė prabanga, laiko turiu skirti ir šeimai, ir savo paties vadybai, ir dėstymui. Tikiu, kad dažnai nepakankamą laiko kiekybę kompensuoju kokybe ir produktyvumu! Tačiau tam, kad jausčiausi pianistas ir turėčiau tikėjimo bei pasitikėjimo išeiti į sceną, man svarbu bent jau psichologiškai jausti, kad laikas praleistas prie fortepijono yra mano svarbiausias darbas, kuriam skiriu pagrindines jėgas.  Žinoma, bent prieš koncertus!

Kas jus įkvepia – uždega širdį kurti ir muzikuoti?

Artėjantys koncertai. Kitaip sakant, stresas! Taip pat klausytojai – tik esant publikai sugebu atskleisti visą savo potencialą!