Lrytas.lt: Paliesiaus dvaras dalyvavo savaitgalį vykusioje Tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje „Heritas“.

Šaltinis: Lrytas.lt

Paliesiaus dvaras, savo mūro sienose ištikimai saugantis senąsias paslaptis, dabar lankytojams teikia nuostabų ramybės pojūtį, kviečia atsikvėpti nuo darbų, pasinerti į muzikos, dailės pasaulį arba tiesiog pabėgti nuo civilizacijos ir pasirinkti draugystę su gamta. Istorijos vingiai keitė dvaro gyvenimą, tačiau dabar Paliesiaus dvaras, išsaugojęs šimtmečių dvasią ir atgimęs dar vienam gyvenimui, gaivina, tęsia ir kuria naujai visa savo didybe ir istorija, tampa didžiuliu traukos centru. Simboliai čia lydi visur, ar tai būtų šimtmečių paslaptis saugantys pastatų ar naujai sukrautų lauko akmenų tvorų akmenys, ar paukščio giesmė, ar ryte rasotoje žolėje kuždanti pelkė, ar cinamonu kvepiančios tik ką iš krosnies ištrauktos bandelės, ar amžinai žaliuojantis artišokas.

 

Ekonomo namas, tapęs prabangiu pastatu, maloniai stebina čia apsistojusius lankytojus. Sklando Lietuvoje ir pasaulyje garsių žmonių atsiliepimai, kad dėl unikalios pasagos formos koncertų salės akustikos klasikinės muzikos garsenybės aplenkia net sostinės sales ir specialiai atvyksta koncertuoti į Paliesiaus dvarą. Dvare įkurta išskirtinė klinika, kurios pagrindinis gydymo metodas organizmo gyvybinės energijos sužadinimas. Vydūniškai fenomenalu tai, kad  Klinikai atsirasti padėjo kultūrinis dvaro raidos faktas, – jog dvare kadaise gyveno vienas žymiausių Lietuvos dailininkų, gydytojas Vincentas Smakauskas.

 

Savaitgalį Paliesiaus dvaras dalyvavo Tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje „Heritas“, kurios metu Gediminas Rutkauskas skaitė pranešimą  “Paliesiaus dvare – skambanti architektūra”. Parodoje Paliesiaus dvaras taip pat pristatė savo stendą, kuriame kvietė lankytojus skanauti dvare keptų cinamoninių bandelių, išgerti kavos ir susipažinti su dvaru, ne tik kaip su kultūros paveldo objektu, bet taip pat ir kaip su šių laikų gyvu organizmu, savo organizuojamomis veiklomis buriančiu kultūros mylėtojų bendruomenę, tiesiančiu gyvus kultūrinius tiltus tarp sostinės gyventojų ir vietinės bendruomenės, bei laužančiu nusistovėjusius stereotipus, jog aukščiausio lygio ir profesionalumo renginiai bei koncertai gali vykti tik didžiuosiuose miestuose. Gediminas Rutkauskas savo pranešime atkreipė dėmesį į šių dienų dvarų atstatymo tikslą.

 

“Tam, kad atkurti dvarai, galėtų toliau gyvuoti, jiems reikalingas gyvybingumo šaltinis. Paliesiaus dvaras yra puikus pavyzdys, kaip kultūros paveldo objektas, gali išmintingai ir kūrybingai gyvuoti, ne tik, kaip paveldo sąvoka menanti mūsų istoriją, bet taip pat, kaip aktualus šių laikų kultūros židinys, tarnaujantis šių laikų žmogui, atliekantis šiems laikams svarbias veikas bei formuojantis naujas modernias veiklos kryptis. Tokiu būdu kultūros paveldas neprarasdamas gyvybingumo, aktualumo ir taip dvarui reikalingos žmonių cirkuliacijos gali tęsti ir kurti jau naują savo pilnakrauję ekonominę-socialinę-kultūrinę istoriją. Svarbiausia yra tai, kad vertingas istorinis dvaras netapdamas muziejiniu eksponatu, vietos ir net tarptautiniame gyvenime įgauna atgimimo ir klestėjimo galimybę turinčiu objektu, kuris šių dienų kontekste pratęsdamas praeitį, aktyviai ir moderniai dalyvauja dabartyje, bei atlieka svarbų vaidmenį formuojant ateities kultūrinę raidą.“