Lrytas.lt: ECM – tyla skambanti muzikoje

https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/09/10/news/ecm-tyla-skambanti-muzikoje-7520302/ )

Rugsėjo 12 d. Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“ koncertuos ir savo naujausią darbą su „ECM records“ pristatys skandinaviško džiazo aristokratai „Tord Gustavsen Trio“.

Pasaulyje yra daug muzikos įrašų ir leidybos kompanijų.  Vienos orientuotos į stilių, kitos į laikmetį, vienos seka madas, kitos jas diktuoja, tačiau 1969 metais Manfred Eicher įkurta nepriklausoma įrašų kompanija „ECM records“ tapo tuo, ko iki šių dienų nesugebėjo pakartoti niekas.

„Rasti garsą svarbesnį už tylą […]” – tokį uždavinį sau išsikėlė Manfred Eicher, nusprendęs mesti bosisto karjerą ir visa galva panirti į įrašų pasaulį. Taip atsirado „ECM records“ (Edition of Contemporary Music). Kompanija, kuri požemiuose ieško muzikos deimantų, kuri juos randa, nušlifuoja ir parodo pasauliui. Taip mes sužinojome apie, dabar jau dažniausiai pasaulyje atliekamą, šiuolaikinį klasikinės muzikos kompozitorių Arvo Pärt, dėl kurio kvaišta ne tik klasikinės muzikos mylėtojai, bet ir pop pasaulio atstovai. Sužinojome apie John Surman, Jan Garbarek, Tigran Hamasyan, Vijay Iyer, Julia Hülsmann, Anat Fort, Peter Erskine, Avishai Cohen, Carla Bley, Nik Bärtsch,  Anouar Brahem, Gidon Kremer ir daugybę kitų šiuolaikinės klasikinės muzikos, avangardo, bei modernaus džiazo atlikėjų bei kompozitorių.

Iš tiesų, ši kompanija klausytojams parodė visai nepažintą, iki tol gyvavusią tik pogrindžiuose, muzikos pasaulio pusę. „ECM“ supažindino klausytojus su savitu, šaltu, rafinuotu europiniu džiazu, kai iki tol kokybiška džiazo muzika buvo vadinamas  tik amerikietiškasis džiazas. „ECM“ parodė, kad avangardinė muzika, kurią buvo įprasta laikyti triukšminga, kakofoniška, gali nenustelbti tylos. „ECM“ atskleidė šiuolaikinių, dabar, o ne vakar, kuriančių ir pasaulį reflektuojančių kompozitorių veidus ir vardus bei suteikė erdvę sklisti įvairių kultūrų muzikai, kuri nutrynė ribas tarp klasikos ir džiazo atlikėjo, tarp kompozitoriaus ir improvizatoriaus, kuri ne tik klausytojams, bet ir muzikantams atvėrė naują nepažintą pasaulį ir galimybę dalintis savo šaknimis bei perprasti kitų kultūrų muzikines tradicijas. „ECM records“  iškėlė į paviršių ir parodė pasauliui, tai, kas iki tol buvo be galo užgožta, neatrasta, tačiau labai savita.

Bet kas gi tokiai mažytei, vos ne vieno žmogaus kompanijai padėjo pakilti į tokias aukštumas? Į tokias aukštumas, kad dabar, jei prie muzikanto vardo parašyta „ECM records“, jis gali nedvejoti, kad visų didžiausių pasaulio koncertų salių durys jam bus atviros.

Visų pirma – tas neįtikėtinas Manfred Eicher užmojis – pranokti tylą. Iš tiesų – visa „ECM“ muzika kupina tylos. Taip pat be galo svarbus momentas yra šios kompanijos savitas garsas, meninė, gyva –  tarsi sėdėtum čia pat, greta prie muzikantų – įrašų kokybė, o kartu ir preciziškumas, renkantis kompozitorius bei atlikėjus. Ir visai ne populiarumas yra didžiausias svertas. Manfred Eicher yra genealus talentų medžiotojas ir tai yra jo aistra. Jis vaikšto po rūsius, važinėja po tolimiausius užkampius ar pasaulio pakraščius, ten randa dar niekam nežinomą genijų. Radęs, jį parodo pasauliui taip, kaip būtent jis jį girdi ir kaip būtent jis jį mato. Įrašo metu Manfred rūpinasi kiekviena smulkmena. Įrašai daromi toje vietoje, kur atlikėjas ar kompozitorius yra įpratęs dirbti, tai reiškia, kad ne muzikantas keliauja į įrašų studiją, o įrašų studija pas jį atvažiuoja, nes M. Eicher labai svarbu, kad muzika būtų įrašyta ten, kur ji gimė.  Jis šimtus kartų klausosi kiekvienos pauzės, kiekvieno garso trukmės, jo pradžios ir pabaigos, ir to, kas seka po to, ir to, kas prieš tai, su komanda dirba ties kiekvienu niuansu, tariasi su kompozitoriais ir muzikantais, kiekvienam įrašui atiduoda visą savo laiką ir jėgas, kartais net kelių milisekundžių pauzė kūrinyje, jam gali atrodyti per ilga ar per trumpa ir dėl to jis būna pasiryžęs perrašyti visą kūrinį. Tokiais preciziškais žingsneliais gimsta ta kokybė, kurią mes girdime „ECM“ įrašuose.

Bet tai dar ne viskas. „ECM“ albumai yra vieni iš nedaugelio muzikos albumų, kurie perkami ir netgi kolekcionuojami fiziniu pavidalu. Žurnalas „The New York Times“ straipsnyje „CDs Know That Ears Have Eyes“ rašo: „Dauguma iš mūsų galvojame, kad vizualaus meno šedevrus galime pamatyti muziejuose galerijose, studijose ir pan. Tačiau retas kuris paneigtų, kad „ECM Records“ albumai jau metai iš metų puikuojasi įspūdingais meno kūriniais bei moderniomis fotografijomis, kurios savo unikalumu prilygsta aukščiausio lygio šedevrams.“ Taip yra dėl to, kad ne tik muzikinei kokybei, bet ir apskritai meninei kokybei yra skiriama be galo daug dėmesio. „Viršelis yra metafora, vizualus muzikos atspindys. Ką tai gali reikšti? Tai ženklas. Tai delnas, kurį atgniaužus rasi branduolį. Jis – tai ta tyla, skirta apmąstymui ir susikaupimui prieš muzikinę patirtį.“ – sako M.Eicher.

Tokia gilia, nekomercine ir meninę kokybę garantuojančia filosofija, „ECM records“ susikūrė didelį autoritetą, tiek klausytojų, tiek muzikantų, tiek kitų muzikos kompanijų tarpe, ir klausytojai dažnai, net nepažindami to atlikėjo ar kompozitoriaus muzikos, šluote iššluoja „ECM“ muzikos albumus iš parduotuvių, nes pirkdamas tokį albumą, ar eidamas į šią kompaniją atstovaujančio atlikėjo koncertą, visuomet žinai, kad tuose garsuose rasi tą unikalią „ECM“ muzikos tylą ir ramybę.

Šią įrašų kompaniją atstovaujantys atlikėjai yra graibstomi visame pasaulyje. Paradoksalu, bet ir pačioje amerikietiškosios džiazo dvasios širdyje New York‘e, garsiausiuose jo klubuose, dažniau išgirsi „ECM records“ atstovaujančius europinio džiazo muzikantus, nei amerikietiškąsias žvaigždes, nes šiuolaikinės muzikos gurmanai žino, kad patekti į tokį koncertą  – retas ir unikalus šansas. Neįtikėtina ir įstabu, kad tokie atlikėjai nors ir retai, bet užsuka į Lietuvą. Paliesiaus dvaras gali didžiuotis, galėdamas Lietuvos klausytojams pristatyti „Tord Gustavsen Trio“, kurių naujausią albumą „The Other Side“ kompanija „ECM records“ išleido šių metų rugsėjo mėnesį.

Straipsnio autorė: Ieva Marija Baranauskaitė