Šaltiniai:
7md.lt
Į Paliesiaus dvare rengiamus klausytojų pamėgtus aukštos prabos koncertus susirenka muzikos mėgėjai iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl nėra prasmės priminti šio dvaro istorijos, juolab kad internete galima rasti nemažai duomenų ne tik apie šioje vietovėje vykusius įvykius, bet ir apie išskirtinės akustikos koncertų salės „Pasaga“ įkūrimą.
Pasaulinio garso atlikėjai mielai sutinka čia koncertuoti, daryti įrašus, dažniausiai atvyksta vieninteliam koncertui Lietuvoje. Publika taip pamėgo čia lankytis, kad centrinė salės dalis negali sutalpinti visų norinčių. Tenka žmones sodinti ir kraštinėse salės erdvėse.
Rugpjūčio 3 dieną dvare rečitalį skambino Lietuvoje jau ne kartą savo meistriškumą demonstravęs pianistas Alexanderis Paley. Jis gimė Kišiniove, 1981 m. baigė Maskvos konservatoriją, kurioje studijavo pas žinomas pianistes profesores Belą Davidovič ir Verą Gornostajevą. Nuo 1988 m. gyvena JAV ir Paryžiuje, iš kur nuolat vyksta į gastrolinius įvairaus pobūdžio koncertus. Pianisto tarptautinė karjera prasidėjo 1984 m. laimėjus pirmąją premiją J. S. Bacho konkurse Leipcige, o po poros metų – Bösendorferio prizą ir Grand Prix konkurse Bulgarijoje. Savo repertuare A. Paley sukaupęs daugiau nei 50 koncertų fortepijonui ir orkestrui, kelis šimtus solinių ir kamerinės muzikos kūrinių. Jis domisi opera, literatūra, tapyba ir kitais menais. Dabar pianistas vadovauja festivaliams Le Moulin d`Ande Prancūzijoje bei Ričmondo JAV, koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Paliesiaus dvaro klausytojams A. Paley pateikė Jeano-Philippe`o Rameau pjesių ciklą „Suite en sol“ bei Fryderyko Chopino 24 preliudus. Dažniausiai aukštai vertinami tie atlikėjai, kurie maksimaliai gerbia kompozitorių pateiktas teksto nuorodas, stilistines kūrinių atlikimo ypatybes, stengiasi kuo įtikinamiau perteikti muzikos dvasią, spalvingumą, turinį, įtaigiai plėtoti trauką į kulminaciją, arba atsitraukimą nuo jos. Toks buvo nelabai seniai Vilniuje nuskambėjęs nuostabus, tobulas, rafinuotas prancūzų pianisto Pascalio Devoyono rečitalis, kuriame jis neįtikėtinai tiksliai, spalvingai ir emocionaliai perteikė prancūzų kompozitorių kūrinių tekstus. Šių dienų klausytojų vaizduotę hipnotizuojančiai veikia atlikėjai, kurie ieško ir randa būdų kaip galėtų išsiskirti iš įprastų traktuočių ir pateikti individualų požiūrį į įvairių laikmečių kompozitorių kūrybą – dažniausiai tai daro keisdami ritmiką, laisvai interpretuodami tempų nuorodas, pasitelkdami dinamikos efektus, itin laisvai naudodami rubato.
Paliesiuje A. Paley įdomiai, spalvingai ir meistriškai traktavo labai retai atliekamas Rameau pjeses, kurias pradėjo skambinti vos pasiekęs kėdę, labai švelniai, subtiliai, tarsi rankiodamas pabirusias natas. Koncerto pradžia buvo tokia neįprasta, kad keli vaikai net susijuokė, pamanę, kad krečiami pokštai. Subtiliai interpretuojami treliai, puošmenos, vikrūs pasažai kėlė asociacijas su drugelių sparnų plasnojimu, juolab, kad fortepijonas stovėjo plačių stiklinių durų, už kurių vėrėsi vaizdas į žalias pievas su gėlėmis, fone. Šis laisvas ir švelnus garsų judėjimas buvo žavus. Kadangi pjesės parašytos Sol mažoro arba sol minoro tonacijose, keitėsi ir nuotaikos: nuo šmaikščių, smagiai ir vikriai judančių garsų tėkmės iki meditacinių, primenančių maldą. Kartais netikėtai įsiverždavo trumpučiai garsių skambesių fragmentai, kuriuos vėl keisdavo tylutėliai. Salėje vyravo mirtina tyla, įsiklausymas, nors buvo nemažai šeimų su vaikais.
Pakilus aplodismentų ūžesiui, A. Paley sugrįžo prie fortepijono ir paskambino dar vieną, visai kitokią, virtuozinę pjesę.
Po pertraukos buvo įdomu išgirsti kaip šis atidus garso ir lankstaus frazavimo meistras atlieka romantinę muziką. Net ir ne profesionalams pažįstamas Chopino 24-ių preliudų ciklas buvo traktuojamas tikrai neįprastai. Tai buvo kūrybingos, intelektualios individualybės mėgavimasis gimstančiu garsu, aistringas jo išgavimas arba labai blankiu, arba, priešingai, galingu skambesiu. Vyravo savotiškas žvilgsnis ir į kūrinių formą, ir į jų turinį. Nesijautė romantiškai muzikai būdingos šilumos, melodingos tėkmės, plėtotės. Preliuduose, kuriuose yra panašiai sugrupuoti melodija ir akompanimentas (kur melodija vaidina pagrindinį vaidmenį), vyravo energingai ir primygtinai pateikiamas fonas, o paskiros melodinės natos buvo vos girdimos, skendo tarsi rūke, niekaip nesiejamos. Dėl ryškaus rubato lyrinių pjesių faktūros piešinys lyg subyrėdavo į mažytes detales. Gedulingi preliudai buvo traktuojami energingai ir labai garsiai, beveik nuožmiai, judrios pjesės buvo azartiškai įtemptos, o dramatiškos – tokios garsios, kad atrodė, jog fortepijonas neatlaikys galingų, sunkių pirštų jėgos ir subyrės į šipulius… Forte ir fortissimo skambėjo labai kietai, o šviesūs, lenkų liaudies muzikos įkvėpti preliudai, kurie dažniausiai traktuojami paprastai, vientisai, dėl laisvo rubato subyrėjo į keistus bespalvius mozaikos gabalėlius.
Klausytojai buvo sužavėti maksimalių atlikėjo išgyvenimų kupinų traktuočių poveikio ir reikalavo bisų. A. Paley nepagailėjo savo energijos ir labai aistringai, greitai paskambino Chopino „Valse Grande Brillante“, Niccolo Paganini–Ferenco Liszto „Campanellą“ ir savaip sumanytą Sergejaus Rachmaninovo „Itališkos polkos“ transkripciją.
Po koncerto maloniai su visais klausytojais bendraujanti dvaro vyriausioji administratorė Birutė Jaškūnienė nuoširdžiai padėkojo žmonėms, be kurių pastangų taip sklandžiai koncertai negalėtų vykti: meno vadovui Viktorui Paukšteliui bei žaviai koncertų vadybininkei Jovilei Milerytei. Šio dvaro savininko daktaro Juliaus Ptašeko komanda puikiai susidoroja su užduotimis. Tai, kad Paliesiaus dvaras nutolęs nuo didžiųjų Lietuvos miestų, yra puiku, nes čia sielai teikia džiaugsmo ramybė ir tyla, kurią sudrumsčia nebent paukščių čiulbėjimas. Žinoma, jei dvaras būtų arčiau, galėtumėm dažniau atvykti į čia organizuojamus puikius koncertus, kurių iniciatorius – pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis – turi jautrią menininko intuiciją pakviesti tikrai išskirtinius atlikėjus.
Patenkinti patirtais įspūdžiais žmonės išėjo į gaiviu vėjeliu dvelkiantį kiemelį, kur buvo vaišinamasi ir bendraujama. Kas pasiliko iš anksto užsakytai gurmaniškai vakarienei, kurios patiekalai gaminami iš netoliese įsikūrusių ekologiškų ūkių produkcijos, kas smagiai pasivaikščiojo po šią gražią vietovę, o mažuma išvažiavo į gana tolimą kelionę namo.
