Pagrindinis > Apie mus skelbia > LRT.LT: Pianistė Golda Vainberg-Tatz: planuoti ateitį šiais laikais yra didelė prabanga

LRT.LT: Pianistė Golda Vainberg-Tatz: planuoti ateitį šiais laikais yra didelė prabanga

Lietuvoje gimusi, Izraelyje augusi, dabar Niujorke dirbanti ir gyvenanti pianistė gegužės 14 d. sugrįžta į Lietuvą koncertui Paliesiaus dvare.

Golda Vainberg-Tatz yra daugelio konkursų laureatė, žymi pedagogė, vertintoja tarptautiniuose konkursuose. „New York Times“ apibūdino ją kaip „pianistę, skambinančią nuostabiai tvirtai ir švariai“, „The Time Argus“ – kaip „gelmės virtuozę“.

Belaukiant koncerto, atlikėja atsakė į klausimus apie gyvenimą ir muziką.

 

Plačiau apie koncertą: 05.14 | Golda Vainberg-Tatz (fortepijonas, JAV)

Šaltinis: LRT.LT


Esate daug kur gyvenusi – Lietuvoje, Izraelyje, Amerikoje… kur jaučiatės labiausiai kaip namie?

Kaip sakė Adomas Mickevičius: Lietuva, Tėvyne mano… Kai atvykstu į Vilnių bei Kamajus (ten su broliu ir tėvais leisdavome vasaras ir švęsdavome katalikų šventes) – jaučiuosi vėl patekusi į jaukią, šviesią vaikystę. Izraelyje prasidėjo mano paauglystė, buvo brendimo metai, čia įgijau naujų gyvenimo įpročių, įspūdžių, draugų ir dėstytojų. Tai yra antroji mano Tėvynė. Amerikoje pragyvenau daugiausiai metų, bet kažkaip sunku ją pavadinti trečiąja Tėvyne, nors ten pagrindiniai mano darbai bei gyvenimas.

 

Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su pianinu? Ar per metus santykis su instrumentu keitėsi?

Pirmą kartą susipažinau su pianinu, kai man buvo maždaug 3 metukai. Mano brolis Zalmanas Vainbergas (Izraelyje pasikeitęs vardą į Ilaną Karmį) – smuikininkas, jis baigė Čiurlionio mokyklą, mokėsi Vilniaus Konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Brolis namie praktikavosi V. Monti „Čardašą“ ir kelis kartus grojo la natą.

Sėdėdama šalia, pradėjau dainuoti: la la la. Jis pradėjo griežti natą mi, tada sol – aš kartojau bei dainavau visas natas su jų pavadinimais. Brolis pakvietė mamą iš kito kambario ir surengė man „egzaminą“: pasislėpė už pianino ir liepė atspėti klavišais spaudomas natas. Atspėjau viską, nors niekas manęs natų nemokė. Pamenu, kad po to įvykio pas mus į namus buvo atėję brolio dėstytojai Čekuolis ir Radovičius, padainavau jiems. Jie nusprendė, kad turiu absoliučią klausą.

Po kiek laiko mama atvedė mane pas Judit Gotlerienę, padainavau jai kelias dainas, atspėjau grojamas natas. Pas Gotlerienę oficialiai mokiausi nuo 5 iki 18 metų.

 

Kas jus įkvepia? Gal turite kokį autoritetą?

Įkvėpimą randu kompozitorių gyvenimuose, jų veikloje, pavyzdžiui, pasidomiu, ką tuo metu kūrė be mano atliekamo kūrinio. O man asmeniškai daug įkvėpimo ir viziją suteikia dailė, architektūra, opera ir gamta.

Prieš kelias savaites anapilin išėjo Radu Lupu, unikalus muzikantas, kurio koncertų niekada nepraleisdavau. Po jo rečitalių bei koncertų su orkestrais „Carnegie Hall“ salėje puldavau mokytis kūrinių iš atliktos programos.

Jevgenijus Kissinas taip pat yra vienas tų pianistų grandų, kurie man palieka neišdildomą įspūdį ir suteikia įkvėpimo.

Pagaliau, mano visi brangūs dėstytojai pianistai – Mindru Katzas, Emanuelis Krasovskis, Nina Svetlanova, legendinės pianistės Bella Davidovich, Rosalyn Tureck – per kiekvieną susitikimą dovanojo man neišsemiamos energijos bei įkvėpimo.

 

Kokius kūrinius jums labiausiai patinka atlikti? Kodėl?

Į šitą klausimą gan nelengva atsakyti. Ar galime atsakyti: kodėl mylim…?

Aš mėgstu atlikti įvairių kompozitorių kūrinius – pradedant nuo barokinių (kaip J. S. Bachas), klasikinių kompozitorių. Man patinka L. van Beethovenas ir W. A. Mozartas: pamenu, kaip su šviesaus atminimo Sauliumi Sondeckiu ir Lietuvos kameriniu orkestru pasirodėme su trimis W. A. Mozarto koncertais Vilniaus ir Kauno filharmonijoje.

Iš romantikų man labai artimi R. Schumanas, F. Chopinas, C. Franckas, J. Brahmsas. Ir E. Chaussonas: su šiuo stebuklingu kompozitoriumi labiau susipažinau po pažinties su Raimondu Katiliumi. Kartu su Vilniaus kvartetu atlikome E. Chaussono koncertą smuikui, fortepijonui ir kvartetui Filharmonijoje. O pagalvojus apie C. Saint-Saensą, kyla šilčiausi prisiminimai: jo koncertas Nr. 2 buvo mano debiutas su maestro Šerveniku ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Man taip pat artimi impresionistai: C. Debussy, M. Ravelis bei metafiziškieji A. Skriabinas, S. Rachmaninovas.

Iš šiuolaikinių kompozitorių norėčiau paminėti Janą Radzynskį: šis ypač įdomus Lenkijos-Izraelio-JAV kompozitorius paskyrė keletą kūrinių man, Raimondui Katiliui ir Šv. Kristoforo orkestrui, diriguojant maestro Donatui Katkui. Tuos ryškius kūrinius atlikome per Vilniaus festivalį: „Personal Verses“ su Raimondu ir koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui su Šv. Kristoforo orkestru. Taip pat esu atlikusi ir jo solo kūrinių, ir kūrinių su Vilniaus kvartetu Vilniaus ir Kauno filharmonijos salėse.

 

Ar įsivaizduotumėte gyvenimą, kuriame nebūtumėte pianistė? Ką tada veiktumėte?

Iš tikrųjų nelabai įsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Kadaise labai domėjausi archeologija… gal kada nors pratęsiu tą veiklą kaip hobį (šypsosi).

 

Šis metas nėra pats ramiausias… Ar karas Ukrainoje paveikė jūsų kasdienybę?

Gyvendama Izraelyje, susidūriau su ne vienu karu. 1973 m. Jom Kipuro karas (visos arabų šalys puolė Izraelį iš visų pusių) buvo pats sunkiausias išbandymas. Mano brolis buvo kariuomenėje, dislokuotas tarp Egipto ir Sinajaus. Beveik tris savaites negavome iš jo jokių žinių.

Ukrainos karas man priminė tas baugias akimirkas 1973 metais: sirenas, važinėjančias karines mašinas, dažną bėgimą į slėptuvę nuo bombų.

Labai sielojuosi dėl Ukrainos vaikų ateities. Kraupu skaityti kasdienes naujienas, skaudu matyti pagyvenusių žmonių veidus, sunaikintus miestus. Naujienas skaitau vakarais, bet po to nelengva užmigti.

 

Kokie artimiausi jūsų ateities planai?

Manau, kad planuoti ateitį šiais laikais yra didelė prabanga. Tikiuosi, kad artimiausi vasaros ir rudens planai tikrai įvyks: Puerto Riko fortepijono festivalis San Chuane, kur dėstau, groju rečitalius, ir Tel Hai fortepijono meistriškumo konkursai. Esu tarptautinio Rosalyn Tureck Bacho konkurso vadovė, per jį išrinkome 33 fantastiškus pianistus iš viso pasaulio. Konkurso pusfinalis vyks birželio mėnesį, o finalas – liepos mėnesio gale Niujorke, „DiMenna“ klasikinės muzikos centre.

Rudenį planuoju koncertus su „Nous“ kvartetu Italijoje, Milano „Sala Verdi“ salėje – atliksime R. Schumano kūrinius.

 

Kokią žinutę norėtumėte perduoti savo gerbėjams?

Dėkoju už palaikymą, linkiu visiems daug pozityvumo, sveikatos ir progai pasitaikius palaikyti muzikantus lankant koncertus gražiajame Paliesiaus dvare!