Šiais metais Lietuvoje vyksta jau XIII tarptautinis muzikos festivalis „Le strade d`Europa. Lietuva‑Italija“. Įstabūs kamerinės muzikos pasirodymai, kuriuose groja talentingi Italijos, Lietuvos ir kitų šalių atlikėjai, šį kartą vyks Paliesiaus dvaro koncertų salėje.
Festivalį organizuoja VšĮ „Musica Vitale“, o jo meno vadovė – klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė. Su ja ir kalbamės apie šį festivalį.
Plačiau apie festivalį: XIII Tarptautinis muzikos festivalis „Le strade d’Europa. Lietuva-Italija“
Šaltinis: LRT.LT
Kaip radosi šio festivalio idėja?
Tarptautinio muzikos festivalio „Le strade d`Europa. Lietuva-Italija“ idėja gimė prieš 13 metų, kai mano kūrybinis kelias ir gyvenimas persikėlė į Italiją. Norėjosi išlaikyti glaudžius profesinius ryšius su tėvyne ir statyti kultūrinius tiltus tarp dviejų šalių. Ir, sakyčiau, pavyko visai neblogai. Tai mobilus, keliaujantis festivalis, vykstantis įvairiuose Italijos ir Lietuvos miestuose. Pagrindinė idėja ir yra tokia: Italijoje pristatyti lietuvių atlikėjus ir kūrėjus, o Lietuvoje – kuo daugiau italų atlikėjų.
Lietuvių atlikėjų koncertai Italijoje yra rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant su įvairiomis koncertinėmis įstaigomis ir festivaliais. Juos galime drąsiai įvardyti lietuvių kultūros sklaida užsienyje, nes programose visuomet stengiamės atlikti lietuvių kompozitorių kūrinius, programas komentuojame, dažnai pasakojame Lietuvos istoriją.
Natūralu, kad festivalis auga ir stiprėja kartu su manimi. Tikiuosi, kad dar ilgai nesustosime augti. (Šypsosi.) Ar jis kinta – sunku pasakyti. Palaipsniui kristalizavosi festivalio geografija: vienais metais renginiai vyksta Italijoje, kitais – Lietuvoje. Šiais metais festivalio koncertai vyks Lietuvoje, nuostabiame, gamtos apsuptame Paliesiaus dvare, kur laikas sustoja. Šiandieną gyvename pašėlusiu lėkimo tempu ir kartais labai reikia sustoti ir įsiklausyti.
Kaip nusprendžiate, kokius atlikėjus kviesite dalyvauti festivalyje?
Festivalis vyksta jau ne vienerius metus ir pagal tai, kiek sulaukiu koncertinių programų pasiūlymų, galima spręsti, kad jis yra ganėtinai matomas ir žinomas. Dažniausiai festivalio atlikėjai ir programos yra suplanuotos kelerius metus į priekį. Koncertams Italijoje esu užsibrėžusi aukščiausią kokybinę kartelę – kviečiu groti pačius talentingiausius jaunosios kartos atlikėjus.
Bendradarbiauju su įvairiais tarptautiniais muzikos konkursais, todėl Lietuvoje dažnai pasirodo konkursų-partnerių pagrindinių premijų laureatai. Kaip ir šiais metais, festivalio uždarymo koncerte pasirodys ką tik Romoje įvykusio konkurso „LazioSound“ pagrindinės premijos laureatai, labai originalus violončelės ir gitaros duetas. Taip pat vadovaujuosi formule „atlikėjas-programa“, labai didelį dėmesį skiriu programos turiniui, dažniausiai pasakojančiam tam tikrą istoriją.
Šių metų festivalio programa labai plataus spektro, nuo barokinės muzikos iki džiazo improvizacijų ir nebyliojo kino muzikos. Festivalio atidarymo koncerte skambėjo labai intelektuali ir subtili violončelininko Glebo Pyšniako ir smuikininkės Dalios Dėdinskaitės programa „Duettissimo“ – šie atlikėjai yra festivalio veidas ir pasididžiavimas.
Birželio 25 d. klausytojai išgirs fortepijoninį duetą iš Italijos, kurį sudaro Sabrina Dente ir Annamaria Garibaldi. Jos ves klausytojus vaizduotės ir realybės labirintais. Bus tarsi veidrodžių žaismas, atspindintis skirtingas epochas ir autorių inspiracijas, jų muzikines idėjas, stilius, vizijas ir sugrįžtančius aidus.
Liepos 2 d. aš ir kolega iš Italijos, fleitininkas Vincenzo Lai, atversime tikrą italų barokinės muzikos lobyną – nepakartojamą repertuarą, palikusį gilų įspaudą visos Europos muzikoje. Programos šerdį sudaro muzikos kūriniai fleitai ir klavesinui, instrumentams, kuriuos itin mėgo XVIII a. kompozitoriai, naudoję juos tiek soliniam atlikimui, tiek kameriniam ar orkestriniam skambesiui.
Rugpjūtį ilsėsimės ir sugrįšime rugsėjo 3 d. – tada Paliesiaus dvaro scenoje duelyje susitiks du publikos numylėtiniai, estas Johanas Randvere’as ir lietuvaitė Julija Sadaunykaitė. Jie atliks XX-XXI a. kompozitorių kūrybą. Johanas pasirinko išskirtinai estų nacionalinės mokyklos didžiuosius atstovus.
Spalio 29 d. „Kelionė į mėnulį“ – duoklė nebyliajam kinui. Ore sklandančiomis improvizacijomis ir modalinėmis harmonijomis, italų pianistas ir džiazo fenomenas Livio Minafra nuskraidins klausytojus į mėnulį ir pagerbs Prancūzijos nebyliojo kino genijų Georges`ą Mélièsą.
Na, ir lapkričio 5 d. festivalį užbaigsime prestižinio Lacijo (Italija) regiono muzikos konkurso „LazioSound“ pagrindinės premijos laureatų Duo Ciampa – Piccotti violončelės ir gitaros koncertu.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla organizuojant šį festivalį? Kas buvo sunkiausia šiais metais?
Kadangi festivalis vyksta jau ne vienus metus, turime ištobulintą sistemą, tad viskas vyksta ganėtinai sklandžiai. Pandemija pasibaigė, tai, sakyčiau, ir baigėsi didžiausi išbandymai ir iššūkiai. (Šypsosi.) Gal visgi didžiausias iššūkis yra surinkti festivalio biudžetą, kadangi šiais metais koncertams Lietuvoje neteikėme paraiškos daliniam finansavimui – todėl pagrindinės pajamos, kurios ir nukeliauja padengti visas organizacines išlaidas, yra pajamos už parduotus bilietus. Taip kiekvienas klausytojas tiesiogiai prisideda prie festivalio įgyvendinimo ir tampa jo mecenatu.
Ką laikote didžiausia festivalio sėkme, kuo labiausiai didžiuojatės?
Sunku pasakyti. Kiekvienas festivalis, kiekvienas įgyvendintas koncertas atneša laimę. Sėkmė yra, kai po koncertų sklinda žinia, ypač apie lietuvių atlikėjus, kai atsiranda nauji partneriai, kurie nori bendradarbiauti ir kartu įgyvendinti ateinančių metų festivalio koncertus. Tikrai didžiuojuosi popandeminiu 2021 m. festivaliu Italijoje, kurio metu septyniuose miestuose įgyvendinome net aštuonis labai sėkmingus koncertus. Džiaugiuosi, kad festivalis yra Šauklys.
Šį kartą festivalis vyks Paliesiaus dvare. Kaip ir kodėl išsirinkote šią vietą?
Tai irgi yra nauja partnerystė, kuria aš labai džiaugiuosi. Paliesiaus dvaras – išskirtinė vieta muzikai ir dvasiai, pasižyminti nuostabia akustika, puikiu fortepijonu ir gurmanišką skonį turinčia publika. Festivalio koncertai Lietuvoje ankstesniais metais vyko skirtingose koncertų salėse ir skirtinguose miestuose. Jau norėjosi atrasti „namus“, į kuriuos kiekvieną kartą būtų gera sugrįžti. Taip, kaip tie migruojantys gandrai, kurie kiekvienais metais sugrįžta į savo prie dvaro susuktus lizdus. Labai norėtųsi, kad festivalis kiekvienais metais sugrįžtų į Paliesiaus dvaro lizdą. (Šypsosi.)
Koks Jūsų pagrindinis tikslas rengiant šį festivalį? Kokį jausmą ar idėją norėtumėte, jog žiūrovai parsineštų namo iš koncertų?
Tikslas yra skleisti gerą ir kokybišką muziką, o su ja ir grožį. Italijoje labai dažnai tenka koncertuoti mažuose miesteliuose, kur publika kaip ir prisibijo akademinės „rimtosios“ muzikos – vienintelis būdas prisijaukinti publiką yra jiems atvežti tik pačią geriausią ir gražiausią muziką. Lietuvoje šios problemos nėra. Lietuviška auditorija yra žingeidi ir noriai lanko klasikinės muzikos koncertus. Aš manau, kad nereikia stengtis pataikauti publikai, siūlant lengvo, lengvai suvirškinamo turinio koncertus. Aš tai sulyginu su pigių produktų ir greitmaisčio vartojimu. Juk gurmaniškas patiekalas ar muzikinė programa suteikia žymiai didesnį malonumą.