Pagrindinis > Apie mus skelbia > LRT.LT: Christian Frattima: „Baroko menas tobulai įrėmina šiuolaikiškumą.“

LRT.LT: Christian Frattima: „Baroko menas tobulai įrėmina šiuolaikiškumą.“

Šiais metais Paliesiaus dvare Naujieji metai bus švenčiami, kaip tai darė baroko laikų didikai.

Barokas – kontrastų, gausybės, didingumo epocha; absoliučių monarchijų ir jų geografinio plėtimo laikotarpis. „Stulbinti – tai poeto tikslas“, rašė Giovanni Battista Marino. Šie žodžiai tobulai apibendrina baroko laikotarpio poetiką, kuriai būdingas meno stebuklų kūrimas.

Pasak Paliesiaus dvaro meno vadovo Viktoro Paukštelio, svečiai, atvykę į šventę, galės pasinerti į baroko pasaulį visais savo pojūčiais – tiek rega, tiek klausa, tiek lytėjimu ir skonio receptoriais.

Už renginio autentiką ir programą atsakingas italas muzikas Christianas Frattima pirmą kartą Lietuvoje pristatys savo dokumentinį filmą „Retorika ir afektai“, nagrinėjantį baroko operos aušrą, apogėjų bei saulėlydį. Filmas bus rodomas italų kalba su lietuviškais subtitrais. Iškart po filmo peržiūros Christianas Paliesiaus dvaro svečius kvies ragauti barokinių skanumynų bei papasakos apie juos… o tada lauks didžiosios vakarienės meniu – įspūdingi baroko laikotarpio Italijos ir LDK patiekalai!

Koncerto programoje „Karališkoji baroko muzika“ skambės kūriniai, dedikuoti galingiausiems 17-ojo ir 18-ojo amžiaus karaliams: Liudvikui XIV ir Jurgiui II. Taip pat scenoje išvysime tarptautinio žinomumo kontraltą iš Japonijos – Mae Hayashi. Atlikėjos išskirtinai gilus ir virtuoziškas balsas atskleis baroko dainininkų kastratų ypatybes.

O vakaro kulminacija – Paliesiaus dvaro konsorto atliekama G. F. Händelio – „Karališkųjų fejerverkų muzika“.

 

Apie baroką ir Naujųjų metų šventę plačiau kalbiname renginio idėjos autorių Christianą.
Skaityti: LRT.LT

 

Kuo Jums įdomus baroko laikotarpis?

– Barokas yra mano didžiausia aistra. Barokas yra elegancija, mokslo pagrindai (prisiminkime Niutoną, Galilėjų, Keplerį), „horror vacui“ (liet. tuštumo, paprastumo baimė), tai – ornamentai, detalės, o tuo pačiu ir nekonvencinis grožis, mistinė transcendencija, tobulas balansas tarp Dionizo ir Apolono dvasių.

Dar kitaip kalbant, barokas yra komunikacijos mokslo pradžios epocha, pirmasis globalizacijos pavyzdys – teatre lankydavosi žmonės iš viso pasaulio, taigi spektakliuose emocijos turėjo būti aiškiai iškomunikuotos, dėl to retorikos, poveikio mokslas turėjo didelę svarbą.

Renesansas buvo pusiausvyros ir harmonijos laikotarpis, o barokas – efemeriškumo, detalumo egzaltacija. Renesanso poetika kalbėjo apie dieviškumą, o baroko poetika – apie žmogiškumą. Kadangi save laikau racionalistu ir tikinčiu žmogaus galia bei beribėmis jo vystymosi galimybėmis, tiesiog negalėjau neįsimylėti baroko.

Kartais galvodami apie baroką, galime nuklysti į stereotipą, kad barokinė estetika yra „per daug‘‘, kad tai yra kažkas nesubalansuoto. Tačiau užtenka paklausyti Hendelio, Vivaldžio melodijų – koks tai minimalistinis grožis – ir suprantame, tokia baroko meno vizija yra tiktai romantizmo laikotarpio mąstymo vaisius.

 

Kaip Jums kilo idėja Paliesiaus dvare Naujųjų metu proga prikelti baroko dvasią?

– Kas galėtų būti įspūdingesnio, šventiškesnio bei iškilmingesnio nei baroko karališkoji muzika, šokiai ir vakarienė per Naujųjų metų šventę? Kas galėtų būti tikslesnio nei Hendelio „Karališkųjų fejerverkų muzika“ pasitinkant 2022-uosius? Manau, šio kūrinio atlikimas turėtų tapti naujametine tradicija Lietuvoje, ir net pasistengsiu, kad tai įvyktų.

Organizuoti tokį didelį renginį pandemijos metu nėra paprasta, bet visų dalyvių entuziazmas yra didelis, tad stengsimės žiūrovams dovanoti nepakartojamą vakarą. Esu ypač laimingas, kad subūrėme karališko dydžio barokinį orkestrą „Paliesiaus dvaro konsortas“, kurio meno vadovu būsiu aš bei su kuriuo turėsime daug koncertų.

 

Papasakokite apie savo filmą, kuris bus rodomas renginio metu.

– Filmas „Retorika ir afektai“ – tai dokumentika, nagrinėjanti baroko operą Europoje – Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje. Filmo partneriai – BBC ir Sky Italia. Premjera vyko Italijoje, sulaukė daug teigiamų atsiliepimų.

 

Papasakokite apie muzikinę renginio dalį. Kuo ypatinga koncerto programa?

– Kaip jau sakiau, pagrindinis muzikinis „ingredientas“ bus Hendelio „Karališkoji fejerverkų muzika“. Taip pat atliksime karaliaus Liudviko XIV pagrindinio kompozitoriaus J. B. Lully šokių siuitą, kurioje atsiskleidžia Prancūzijos baroko muzikos pagrindinė ypatybė – šokiai, juk pats karalius buvo labai geras šokėjas.

Norėdami parodyti Italijos baroko tradicijos ypatybę –virtuozišką kastratų dainavimą, atliksime įspūdingas arijas, specialiai sukurtas žymiausiam kastratui dainininkui „Farinelli“. Arijas atliks kontraltas Mae Hayashi iš Japonijos, stebuklingo trijų oktavų diapazono balso savininkė, galinti dainuoti ir vyrišku, ir moterišku tembru vienu metu.

 

Žadama barokinė vakarienė. Galbūt atskleisite daugiau detalių?

– Paliesiaus dvaro svečiai ragaus patiekalus, kuriuos gamino Italijos ir Abiejų Tautų respublikos dvaruose: bulvių, ančiuvių, porų ir triufelių sriuba (1699 m. prancūziškas receptas), risotto milanese su šafranu ir ossobuco (1740 m. itališkas receptas), putpelė, padengta colonnata lašiniais, ant baravykų ir šalavijų kremo, su polenta, putpelės kiaušiniais ir putpelės kepenų pašteto „crostino‘‘ (1620 m. itališkas receptas), Lietuvos didikų barokinis kaplūnas (ATR barokinis receptas), „Klippfisk in caseroll“ (šiaurės Europos barokinis receptas), sicilietiška „cassata“ (Sicilijos barokinių saldumynų karalienė)…

Prieš vakarienę bus barokinių užkandžių degustacija. Siūlysime paragauti produktų, kurie figūruoja žymiuose baroko tapytojų paveiksluose (pavyzdžiui, Evaristo Baskenis): austrės, mostarda, parmezano sūris, kumpis „jamon“ ir taip toliau.

 

Barokas, išvertus iš italų kalbos, reiškia įmantrus, puošnus. Kalbant plačiąja prasme, šis laikotarpis asocijuojasi su pertekline puošyba, malonumais, jausmingumu, ekstravagantiškomis puotomis. Kuo barokas gali mums būti aktualus šiandien?

– Žodis barokas kilo iš portugalų kalbos žodžio „barroco“. Žodis reiškia nekonvencinio grožio perlą, netobulos formos perliuką. Manau, jog tai ir yra baroko estetikos pagrindinis ypatumas: alternatyviojo grožio paieška. Per visą menų istoriją buvo dvi pagrindinės tendencijos: 1. kanono, tobulybės sampratos nustatymas 2. to kanono, tos sampratos griuvimas. Hėgeliškai galėtume pasakyti, jog menui būdingos dvi dialektikos fazės, per-se ir de-se.

Antikos graikų menas buvo kanono nustatymo epocha, viduramžiais šis kanonas griuvo, renesansas analogiškai vėl nustatė kanoną, o barokas vėl jį sugriovė. Ir taip iki šių dienų. Kodėl tai sakau? Nes gyvename kaip tik antros tendencijos laikotarpyje, neobaroko laikotarpyje: 20-ojo amžiaus modernizmas buvo netiesioginis konformizmas, tiksliau antikonformizmo konformizmas, kanono nustatymo laikotarpis, o mūsų laikai yra postmodernūs, bandome atsikratyti konvencijų ir žiūrėti į grožio suvokimą kitaip, kaip baroko laikotarpyje.

Taigi, barokas šiandien mums yra labai aktualus: girdėdami Hendelio melodiją, tarkime Ombra mai fu ar Lascia ch‘io pianga, jaučiame emocijas, nes jaučiame baroko estetiką ir poetiką, ryšys yra nepaneigiamas. ,,Baroko menas tobulai įrėmina šiuolaikiškumą‘‘, tai yra mano credo.

 

Vilnius garsėja kaip šiaurės baroko miestas. Kuris baroko architektūros kūrinys Jums žaviausias?

– Taip, Vilnius yra be abejo barokinis miestas. Apie Lietuvos barokinę architektūrą būtų galima daug pasakyti, bet kalbant bendrai, Vilniaus baroko pastatus galima suskirstyti į du laikotarpius ir dvi grupes: civilinę ir religinę architektūrą, ankstyvojo baroko ir vėlyvojo baroko / rokoko. Pavyzdžiui, Šv. Kotrynos (1618 m.) ir Šv. Teresės (1650 m.) bažnyčios priklauso pirmajam laikotarpiui.

Visų Šventųjų bažnyčia ir Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios priklauso antrajam laikotarpiui. Mano nuomone, antrajame baroko laikotarpyje, ypač 1730–1790 m., Lietuvos architektūra tampa labai savita ir originali. Nesakau, jog pirmojo laikotarpio pastatai nesvarbūs ar negražūs, bet jų stilius ne toks originalus, labiau tradicinis, akademinis, stipri lenkų įtaka.

Man labai patinka Bazilijonų vartai, kurie labai primena Viduržemio jūros baroką. Dar patinka visos 1700-ųjų antrosios pusės bažnyčios, išsiskiriančios dviem bokštais, kurie apačioje yra storesni, o kylant į viršų siaurėja. Tokiu būdu sukuriama iliuzija, kad bokštai yra grakštūs, liauni ir lengvi.

 

Kviečiame skaityti straipsnį: LRT.LT

Plačiau apie renginį: Gruodžio 31 d. | Naujametinė barokinė fejerija Paliesiaus dvare