LRT.LT: Analogų neturintis ansamblis „Paleasis“ fortepijono virtuozo Alexanderio Paley’aus ir klarnetininko Karolio Kolakausko akimis

Ugningasis fortepijono virtuozas Alexanderis Paley’us savo talentu ir charizma nepalieka abejingų. Publika jam ploja atsistojusi, o kritikai negaili pagyrų. Svajonė skambinti fortepijonu užgimė jau ankstyvoje vaikystėje, kai jaunasis pianistas nekantraudamas laukė galimybės pirmą kartą prisiliesti prie pianino „Belarus“ klavišų.

O atsikraustęs į Vilnių pianistas įgyvendino dar vieną seną svajonę – subūrė savo ansamblį. Tik 2022 m. veiklą pradėjęs ansamblis „Paleasis“ jau aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, turi didžiulį repertuarą. Rugpjūčio 26–27 dienomis A. Paley’us, visas „Paleasis“ ansamblis ir dar keli talentingi muzikantai pasirodys Paliesiaus dvare, A. Paley’aus organizuojamame penktajame muzikos maratone. Šįkart tema – „Raritetai“. Per dvi dienas ir šešis koncertus nuskambės daug premjerų Lietuvoje.

Belaukdami koncerto, kalbame su ansamblio įkūrėju Alexander Paley’umi ir ansamblio direktoriumi bei klarnetininku Karoliu Kolakausku.

Plačiau apie koncertą: 08.26-27 | Penktasis Alexander Paley muzikos maratonas „Raritetai“ Paliesiuje

Šaltinis: LRT.LT

– Ką papasakotumėte apie ansamblio „Paleasis“ susiformavimą?

Alexander: Turiu pradėti nuo pat pradžių. Rugpjūčio 13 d. bus dveji metai, kai gyvenu Lietuvoje, ir esu čia labai laimingas. Viskas galvoje susidėliojo. Daug repetuoju, daug ką darau, esu laimingas ir dėkingas Lietuvai. Žengiau visiškai teisingą žingsnį.

Turėti kažką tokio kaip „Paleasis“ svajojau daug, daug metų. Svajojau turėti tokią grupę žmonių, kurie… kvėpuotų kartu su manimi. Mūsų repertuaras didžiulis, mūsų yra 10, kartais net 11, „Paleasis“ forma yra absoliučiai unikali. Tai yra kamerinės muzikos darinys, kuriam nežinau jokių analogų. Egzistuojame dar tik pusantrų metų, o jau turime tokį repertuarą! Surengėme milžinišką kiekį koncertų Lietuvoje, pradedame koncertuoti ir užsienyje. Atlikome itin pasisekusį koncertą mano šalyje Moldovoje, Kišiniove. Pasikviečiau ansamblį į savo festivalį Prancūzijoje, tai irgi buvo absoliuti sėkmė, todėl esu labai laimingas.

Nors mūsų 11, ne visada grojame visi kartu. Grojame įvairiomis sudėtimis. Po tris žmones, po keturis žmones, po penkis. Kiekvienais metais vyksta labai didelis koncertas Kaune, Pažaislio festivalyje. Ten jau grojome du kartus, kitais metais vėl grosime. Repertuaras labai unikalus: grojame kūrinius, kurių niekas kitas negroja, nes jie labai sudėtingi. Be to, po truputį grojame vis daugiau lietuviškos muzikos. Pavyzdžiui, jau atlikome vienos kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrinio, parašyto būtent mums, premjerą. Kitais metais grosime nuostabios lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinius Kaune.

Žinote, visi ansamblio muzikantai yra labai užsiėmę: jie groja orkestruose, moko. Muzikanto gyvenimas apskritai nėra lengvas. Bet kai susitinkame, tai visada labai rimta, repetuojame, pripažįstame savo klaidas ir dirbame. Ir mano svajonė tikrai pildosi.

Karolis: Alexanderio idėja – svajonė. Alexanderiui persikėlus gyventi į Lietuvą, ji labai greitai pradėjo virsti realybe.

– Ką laikote kiekvieno ansamblio nario ar visų jų stiprybe?

Alexander: Jei žmonės, girdėję mus grojant vos susikūrus, išgirstų dabar – pajustų didžiulį skirtumą. Ne tik daugiau grojame kamerinę muziką kartu, bet ir pratinamės prie vienas kito, prie kiekvieno norų, sumanymų ir kaip visus suburti draugėn. Turiu pripažinti, kad labai juos myliu. Visi nariai yra mano draugai ir atmosfera tarp mūsų labai gera. Nėra jokių intrigų, jokių blogų kėslų. Kiekvienas narys stengiasi atnešti, ką geriausio turi. Labai jais didžiuojuosi. Leidžiu jiems suprasti, kad tai – solistų ansamblis. Kiekvienas jų yra solistas. Tai jų stiprybė ir tikiuosi, kad ji niekada neišnyks.

Karolis: Kiekvieno muzikanto bendras bruožas ir jungiamoji grandis yra meilė muzikai bei pagarba vienas kitam.

– Koks Jums yra pats įsimintiniausias prisiminimas, susijęs su ansambliu?

Karolis: Man kiekvienas geras ansamblio pasirodymas už mūsų šalies ribų yra ypač malonus.

Alexander: Mūsų debiutas. Pirmasis koncertas Kaune, Pažaislyje – LRT jį įrašė. Tai buvo milžiniška programa, kone visi kūriniai buvo grojami Lietuvoje patį pirmą kartą. Žiūrovams prašant biso, atlikome kūrinį, kurį būtent mums parašė talentinga jauna lietuvių kompozitorė Beata Juchnevič – tai buvo labai įsimintina. Ir, žinoma, koncertas Kišiniove, Moldovos sostinėje. Man labai daug reiškė groti su ansambliu ten, kur gimiau, augau ir išmokau groti fortepijonu. Į koncertą susirinko kone visas miestas!

– Kokie iššūkiai dirbant su ansambliu Jums atrodo didžiausi?

Alexander: Didžiausias iššūkis – pasiekti, kad kiekvienas kūrinys būtų kuo geresnis. Pavyzdžiui, prie kai kurių kūrinių reikia padirbėti daugiau, todėl tai ir darome. Programą sudarau taip, kad… augtume. Man tai yra svarbiausia.

Karolis: Įsiklausymas.

– Rugpjūčio 26–27 d. grosite penktajame muzikos maratone Paliesiaus dvare. Kokius kūrinius labiausiai nekantraujate atlikti ir kodėl?

Alexander: Šiame festivalyje kai kurie ansamblio nariai jau grojo, bet pirmą kartą bus visas „Paleasis“, visi. Pirmiausia, mes grosime Antono Rubinsteino kūrinius – Moldovoje tai šventas vardas, nes tai vienas geriausių 19 a. pianistų ir kompozitorių. Jis gimė Moldovoje, todėl man tai ypatinga – juk ir aš ten gimiau. Pamenu, kad pastate šalimais gyveno mano tėvų profesorius, kuris turėjo A. Rubinsteino fortepijoną. Dabar šis fortepijonas yra A. Rubinsteino muziejuje labai mažame kaimelyje, kuriame kompozitorius gimė.

Tada grosime Y. Boweno kūrinius, o tai nuostabus britų kompozitorius – lietuviai su juo susipažins pirmą kartą, turėtų būti tikras atradimas. Tai čia du didžiausi dalykai. Taip pat grosime R. Pick-Mangiagalli kūrinius – tiesa, ne su „Paleasis“, bet kitais atlikėjais. Man tai ypatinga, nes R. Pick-Mangiagalli buvo Milano konservatorijos direktorius, svarbus Italijos kompozitorius. O mano mokytoja Kišiniove baigė būtent šią konservatoriją, kai jis ten direktoriavo. Šitaip apie jį sužinojau.

Tikiuosi, kad tai bus pats įdomiausias muzikos maratonas!

Karolis: Laukiu nepelnytai užmirštų arba itin retai atliekamų J. Boweno bei E. von Dohnányi kompozicijų.

– Kokie yra ansamblio „Paleasis“ ateities planai ar tikslai?

Karolis: Nesustoti tobulėti, jausti ir galvoti giliau, aktyviai koncertuoti bei likti klausytojų atmintyje ir širdyje.

Alexander: „Paleasis“ vėl lankysis Prancūzijoje ir Moldovoje. Bus dar didesnis repertuaras, dar daugiau kūrinių, dar daugiau miestų. Lietuvoje mes grojame ne tik dideliuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, bet ir Birštone, Druskininkuose, daug kartų grojom Nidoje, Palangoje – labai smagu groti Palangos Kurhauze. Tas koncertas buvo labai pasisekęs ir mes vėl grosime Kurhauze spalį. Dabar nėra lengvas metas, tačiau stengiamės Lietuvos žmonėms atnešti kažką žmogiško. Aš galbūt idealistas, bet šimtu procentu tikiu, kad jei kas nors galėtų šį pasaulį išgelbėti, tai tik muzika.

– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę būsimai publikai Paliesiaus dvare?

Alexander: Taip. Niekada negalėtume skųstis publika, nes visada susirenka pilna salė ir visada džiaugiamės, kad žmonės domisi mūsų atliekama muzika. Tad tiesiog noriu, kad jie būtų su mumis, nes kiekvienas mūsų koncertas, kiekviena nauja programa yra kelionė. Tokia mano žinutė: keliaukite su mumis ir atraskite daug, daug dalykų.

Karolis: Nepamirškite išgerti kavos. Dienos bus ilgos ir turiningos (šypsosi).