Aprašymas
Kompaktinės plokštelės „Shostakovich – Weinberg. Dramatic Russian legacy“ pristatymas
Mūza Rubackytė – iškili atlikėja bei Nacionalinės premijos laureatė, reziduojanti Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje. Visame pasaulyje koncertuojanti pianistė, būdama įvairiapusė kultūros veikėja, atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai. Ji yra svarbių tarptautinių konkursų (Pretorijos, Klivlando, Utrechto, Parmos ir F. Liszto Veimare, B. Bartoko Budapešte ir kt.) žiuri narė, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams, yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Pianistė įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“ (pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“). 2020 metus pianistė papildė Godowsky-Szymanowski CD įrašu, o jos kompaktinė plokštelė „De la valse á labime“ („Lyrinx“) ką tik įvertinta aukščiausiu „Hungarian Liszt Society“ Grand Prix apdovanojimu.
1995m., savo viešnagės La Prée metu, pianistė susipažino su Weinbergo fortepijoniniu kvintetu Vilniaus kvinteto dėka. Sužinojusi, kad kompozitorius serga, ji bandė su juo susisiekti per Maskvoje gyvenančius muzikantus ir galiausiai galėjo su juo pabendrauti telefonu. Ji išreiškė savo susižavėjimą jo kūryba ir nuostabą, kad niekas Maskvos Konservatorijoje neminėjo kompozitoriaus vardo ir kad Weinbergas nebuvo pripažintas taip, kaip buvo Šostakovičius ar Prokofievas. Galima įsivaizduoti, kokį džiaugsmą Mūza suteikė šiam menininkui iki jo gyvenimo pabaigos (vasario 6, 1996m.). Tad šiuo nauju albumu, “dramatic Russian legacy” (“Dramatiškas rusų palikimas”), atsiradusiu Lietuvos Kultūros tarybos ir „Cordes sensibles/Fondation de France“ paramos, bei bendradarbiavimo su Mettis kvartetu dėka, maestra Mūza Rubackytė atiduoda duoklę M. M. Weinbergui, jo gimimo šimtmečio proga.
Styginių kvartetas „Mettis” susibūrė 2012 metais Vilniuje. Visi kvarteto nariai yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, vėliau studijavo ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijoje). Kolektyvas greitai sulaukė pripažinimo ir tai liudija jo pasiekimai – 2016 metais laimėta antroji vieta ir specialusis prizas 8-ajame tarptautiniame Bordo styginių kvartetų konkurse Prancūzijoje, bei tais pačiais metais pelnytas 9-ojo tarptautinio V.E.Rimbotti kvartetų konkurso Italijoje nugalėtojų vardas. „Mettis” yra koncertavę tokiose prestižinėse salėse kaip Wigmore Hall (Londonas), Konzerthaus (Berlynas), Laeiszhalle (Hamburgas), Washington Galery of Arts (Vašingtonas, JAV), Fundacao Calouste Gulbenkian (Lisabona),Tel Aviv Museum of Art, YMCA (Jeruzalė), Hotel des Invalides (Paryžius), bei festivaliuose: Montpellier Radio France, Aix-en-Provence, Mecklenburg-Vorpommern, Shanghai International Arts, Luberon, Vilniaus bei daugybėje kitų. Nuo 2017 metų kvartetas „Mettis“ surengė daugiau kaip 100 koncertų ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir Kinijoje, Izraelyje, Panamoje, JAV bei Kanadoje. 2015 metais išleista debiutinė CD plokštelė, kurioje įrašyti Bethoveno ir Šostakovičiaus kūriniai styginių kvartetui. 2018 ir 2019 metais kvartetas aktyviai bendradarbiavo su lietuvių pianiste Mūza Rubackyte. Šveicarų leidybos kompanijos DORON F. Liszt’o „Malediction” koncertinis įrašas išleistas kompaktinėje plokštelėje „Great Lithuanian live recordings”. 2019ų metų pabaigoje prancūzų kompanijos „Ligia“ išleista kompatinė plokštelė kurioje įamžinti M Weinberg’o ir D.Shostakovich’iaus fortepijoniniai kvintetai. Kvarteto artimuose planuose – nauja kompaktinė plokštelė, skirta L. van Beethoven‘o metams.
Šostakovičiaus ir Weinbergo fortepijoniniai kvintetai
Šostakovičiaus ir Weinbergo kvintetai – tarsi dviejų kompozitorių, dviejų kūrinių ir dviejų draugų susitikimas įrašytame albume. Dmitrijus Šostakovičius (1906–1975) ir Mieczyslawas-Moissejus Weinbergas (1919–1996) puoselėjo draugiškus tarpusavio santykius – Šostakovičius gerbė ir nuolat palaikė Weinbergą sunkiausiais Stalino valdymo metų laikais. Savo ruožtu Weinbergas visada suvokė, kiek yra skolingas savo vyresniajam draugui, tiek iš žmogiškosios, tiek iš muzikinės pusės. Nors abu paliko didžiulius kūrinių opusus, Šostakovičiaus muzika yra labai paplitusi, nors žinoma tik nedidelė Weinbergo kūrybos dalis. Jie abu nusipelno vėl drauge būti iškelti į pirmą planą.
Jų fortepijoniniai kvintetai laiko atžvilgiu (1940 ir 1944 m.) yra artimi ir yra vieni reikšmingiausių tokiam instrumentų sąstatui. Abu kvintetai susideda iš penkių dalių ir taip sutampa savo forma ir konfigūracija.
Dmitrijaus Šostakovičiaus kvintetas yra struktūriškai sukonstruotas, temos turi panašumų savo konstrukcija ir intonacijomis. Šostakovičius mėgsta teminę medžiagą, dominuojančią scherzo ir finale, kartu demonstruodamas tvirtus ryšius su Bacho ir baroko tradicijomis, kur preliudas nustato kūrinio toną. Fugoje Adagio, prieš suskambant fortepijonui, tema eksponuojama styginių garsais, nuo aukšto iki žemo. Ji išlieka diatoniška iki kol styginiai pradeda skambėti pilnu balsu ir harmoninė kalba, muzikos spalvos tarp penkių instrumentų vis labiau intensyvėja, sukurdamos tikrą dėlionę. Scherzo Allegretto, kuria labai skirtingą muzikinį paveikslą, pasiūlydama gyvybingą temą, skambančią aukštame fortepijono registre. Žėrintys pasažai ir piruetai sukuria žaismingą atmosferą, kuri vidurinėje dalyje nuspalvinama sarkastiškesniais atspalviais. Intermezzo Lento yra giliausiai išraiškinga kvinteto dalis. Į violončelės pizzicato foną pirmasis smuikas įveda itin ilgą melodinę liniją instrumento aukštumose. Tai pratęsiama duetu su altu, vis dar laikantis griežto diatonizmo, kuris palaužiamas tik tada, kai fortepijonas įstoja su keliais chromatizuotais taktais. Kulminacija, appassionato, sujungia penkis muzikantus į galingą fortissimo, pasibaigiantį didžiuliu atotrūkiu tarp fortepijono bosinių natų ir nežemiškų pirmojo smuiko natų keliuose paskutiniuose taktuose. Finalas Allegretto iš karto užburia džiaugsminga, iš pradžių žaisminga atmosfera, kuri vėliau tampa visiškai laukine. Sutrumpintas pakartojimas leidžia finalui išnykti, pasitelkiant diskretišką humorą.
Į milžinišką Mieczyslawo Weinbergo kūrinių sąrašą, be kita ko, įeina ir dvidešimt šešios simfonijos, septyniolika styginių kvartetų, daugybė kitų kamerinės muzikos pavyzdžių, garso takelių šešiasdešimčiai filmų ir daugybė operų, tarp jų ir stulbinančią, pavadinimu „Keleivis“. Weinbergas ir jo šeima tuo pačiu metu kentė ir nacizmą, ir stalinizmą. Net ir vėliau, nors Weinbergą palaikė daugybė muzikantų, jam teko iškęsti sovietų valdžios ostrakizmą, primindavusį kompozitoriui apie jo žydiškas šaknis. Jo muzikinis stilius yra beribis gausos ir įvairovės šaltinis, įtraukiantis tiek klasicizmą, tiek jo epochos garsinį spektrą, apimantis gausybę populiarių slavų muzikos šaltinių ir klezmerį.
Pirmojoje kvinteto dalyje, Moderato con moto, girdime dviem gretimomis natomis murmančią ostinato formulę, kurią fortepijonas naudoja kaip foną išaugančiai melodijai, kurios paprastumas palaipsniui sužadina sentimentalias nuotaikas. Antroji tema sukuria visišką kontrastą savo maršiniu ritmu. Dviejų temų elementai sumaniai derinami kuriant simfonines proporcijas. Kvinteto Allegretto išsiskiria savo idėjų kiekiu ir įvairove. Dalį pina įvairios dekoratyvinės figūros, įskaitant daugybę trilių visų instrumentų partijose, o su pirmąja tema įvyksta daugybė transformacijų. Allegretto, kartais grėsmingas, kartais ironiškas, dažnai neraminantis dėl staigių kontrastų, susilpnėja keliuose paskutiniuose taktuose, iš karto vedančiuose į „Presto“. Trumpas stygų pliūpsnis pradeda kurti neįprastą, nerimą keliantį efektą, į kurį fortepijonas atsako greitais staccato lašeliais. Čia išgirsime ir kabareto muzikos, ir pašėlusį valsą ir tango. Largo yra pats dramatiškiausias momentas kūrinyje. Jis prasideda tema, kurią vieningai groja penki instrumentai – energinga, įsakmi ir teatrinė – ir kuriai atsako pirmojo smuiko rečitatyvinės kadencinės frazės. Tuomet fortepijonas groja mįslingą, kontrastingą epizodą, kurį laiką be jokio styginių pritarimo. Jo pasikartojančios natos, nutrūkusios linijos ir akordų ritminės figūros suteikia gilų kančios jausmą. Finalas Allegro agitato suskamba energijos antplūdžiu, nenutrūkstamu, disonuojančiu fortepijonu ir trumpa, staigia tema stygose. Tuomet įvyksta netikėtas pasikeitimas, iliustruojantis platų Weinbergo stilių asortimentą su nauja diatonine tema neoklasikiniu stiliumi. Kodos pianissimo, styginių pasikartojančios natomis tarsi aidas skamba finalo tema, grojama virš fortepijono bosinės linijos, sukuriant ištirpimo pojūtį… – André Lischke.
Programa:
D. Shostakovich. Fortepijoninis kvintetas op.57, g-moll:
I. Prelude
II. Fugue
III. Scherzo
IV. Intermezzo
V. Finale
M. Weinberg. Fortepijoninis kvintetas op.18, f-moll:
I. Moderato con moto
II. Allegretto
III. Presto
IV. Largo
V. Allegro agitato
Pasiklausyti:
Prieš koncertą kviečiame aplankyti Paliesiaus dvaro ypatingų prekių parduotuvėlę.
Nekantraujančius kviečiame pasižvalgyti ir mūsų el. parduotuvėje internete!
Naujienos