Jaunoji kamerinės klasikos kritika: Kelionė baroko muzikos ritmu

„Kamerinis ansamblis AR’s Musica – profesionalius muzikantus vienijantis kamerinis ansamblis, gimęs iš noro sukurti neapčiuopiamą erdvę tokiam muzikos menui, kuris pakylėtų, vestų į šviesą, džiaugsmą, harmoniją“, – sako ansamblio idėjos sumanytojas, fleitininkas Andrius Radziukynas. AR’s Musica ašimi yra tapusi baroko muzika. Niūrią lapkričio 9 – osios popietę ansamblis AR’s Musica sukvietė klausytojus Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“ į kelionę baroko muzikos rimtu. AR’s Musica muzikavo kartu su kviestiniais svečiais: Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pirmuoju smuiku, koncertmeisteriu Zbignievu Levicku ir antrųjų smuikų koncertmeisteriu Dainiumi Narkevičiumi.

 

Pirma koncerto stotelė buvo Vokietija, iš kur yra kilęs vienas iškiliausių baroko epochos genijų Johannas Sabastianas Bachas (1685 – 1750). Koncerte skambėjo šie kompozitoriaus kūriniai: Koncertas dviem smuikams ir d-moll, BWV 1043 (solistai Zbignevas Levickis ir Dainius Narkevičius), fragmentai iš Siuitos Nr. 2 h-moll BWV 1067 (Uvertiūra, Sarabanda, Rondo, Polonezas, Menuetas ir Badinerie) ir antroji dalis Arija iš Siuitos Nr. 3 D – dur BWV 1068. Renginį pradėjęs Koncertas dviems smuikams ir kameriniam ansambliui labai gerai apgobė visą renginį „barokine” atmosfera, smuikų duetas puikiai derėjo savo skambesiu su ansambliu ir vienas kitą papildydavo persipinančiose melodijose. Toliau sekusi Siuita Nr. 2 h – moll nuteikė smagesnėms nuotaikoms: šokių ritmai ne tik pagyvino atmosferą, bet taip pat ne vieną privertė aiktelėti, kad skambantis Siuitos fragmentas jam yra girdėtas ir mielas širdžiai. Na, o paskutinis nuskambėjęs J. S. Bacho kūrinys buvo turbūt ne vienam muzikos mylėtojui puikiai pažįstamas ir mėgstamas, – žymiosios Arijos garsai sklido po salę ir įtraukė kiekvieną klausytoją labiau suklusti, pasinerti į lyrišką pasaulį. Pasibaigus kūriniui per visą salę nuaidėjo gausūs aplodismentai.

Kita renginio stotelė buvo Anglija, kuriai priskiriamas ne mažiau iškilus, taip pat baroko epochos genijus Georgas Friedrichas Händelis (1685 – 1759). Koncerte skambėjo jo Sonata g-moll op. 2, Nr. 8 (violončelių duetas – Povilas Jacunskas ir Arnas Kmieliauskas). Paklausius kitų šios Sonatos atlikimo versijų (kurios yra solistams su fortepijonu), skirtingai nei čia, kur kartu su violončelėmis grojo kamerinis ansamblis, jaučiasi labai didelis skirtumas. Kamerinis ansamblis šį kūrinį papildė to meto aristokratiškumu, kompozicija skambėjo daug ramiau ir prabangiau. Taip pat nereikėtų pamiršti puikių violončelininkų, kurie „vedė“ visą ansamblį ir atrodo išjautė kiekvieną natą. Vienas dalykas, kuris turėjo trukdyti atlikėjams, buvo klausytojų aplodismentai tarp Sonatos dalių…

Koncerto metu buvo galima dar kartą įsitikinti, jog žymiausi baroko epochos kompozitoriai yra J. S. Bachas ir G. F. Händelis, tačiau nereikia pamiršti dar vieno svarbaus to meto krašto – Italijos, kuriame taip pat gausu garsių baroko kompozitorių. Vienas iš jų – Antonio Vivaldi (1678 – 1741). Kaip ansamblio AR’s Musica vadovas, fleitininkas Andrius Radziukynas juokėsi, šis kompozitorius beveik visiems instrumentams yra parašęs po koncerto žanro kūrinį. Renginį pratęsė A. Vivaldi Koncertas fagotui ir kameriniam ansambliui a-moll. Duslūs fagoto garsai, fragmentuose susipynę su klavesinu ir violončele, žavėjo klausytojus ir panardino į pamąstymus, o atsipeikėti priversdavo skambanti viso ansamblio partija, kuri taip pat skatino įsiklausyti ir žavėtis.

Koncerto pabaigoje – kaip nuostabus renginio desertas – skambėjo A. Vivaldi visiems gerai žinomas koncertų ciklas Metų laikai, kurį atliko solistas Zbignievas Levickis ir kamerinis asnamblis. Šis ciklas labai tiko koncerto pabaigai, kadangi jo atlikimas buvo energingas, nustelbiantis, o įvairūs ir linksmi solisto komentarai tarp dalių žiūrovams neleido atitraukti dėmesio. Štai pavyzdžiui prieš grojant Pavasario pirmą dalį, Z. Levickis juokavo, kad pavasaris yra tas laikas, kai žmogus įsipareigoja per metus atlikti įvairius darbus; prieš Vasarą nusijuokė, jog ji praeina labai greitai, tad ir muzikantai bandys Vasaros III dalį atlikti kuo greičiau ir pan. Dėmesį kaustė ne tik įvairus juokeliai tarp dalių, bet ir atlikėjo charizma, artistiškumas grojant. Akivaizdu, kad reta išvysti tokį įvairiapusį solistą.

Po šio koncerto buvo sunku sugrįžti į šiuolaikinį gyvenimą, – iš aristokratiško, prabangaus laikmečio į reikalų ir darbų verpetą. Patarčiau visiems apsilankyti būtent tokiuose koncertuose, kur ne tik telkiasi geri muzikantai, bet taip pat skamba puiki, laiko patikrinta muzika, kuri leidžia pabėgti nuo kasdienių problemų ir žavėtis…

 

Autorė: Aistė Pranciulytė