Tarp Lietuvos atlikėjų Petras Geniušas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis.
Petras Geniušas gimė muzikų šeimoje Vilniuje. Studijavo pas prof. Jurgį Karnavičių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau pas prof. Verą Gornostajevą Maskvos konservatorijoje.
Šalia nuolatinės koncertinės veiklos Lietuvoje, Petras Geniušas pelnė tarptautinį pripažinimą savo pasirodymais virš keturiasdešimt šalių ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ salėse Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“ ir Vienos „Musikverein“.
Jo scenos partneriais yra buvę M. Rostropovičius, J. Menuchinas, R.Katilius, A. Kniazevas, D. Geringas, V. Noreika, V. Čekasinas, V. Tarasovas. Tačiau klasikinio pianisto amplua Petrui Geniušui per maža: neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose.
Jo diskografijoje – keletas puikiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų.
Dalintis savo sukaupta patirtimi ir interesais Petrui Geniušui padeda nuolatinis sąlytis su jaunais pianistais. Jis garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, vesdamas meistriškumo kursus Vilniuje, Tokijuje ir Osakoje, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (1996-1998 m.), Švedijos-Lietuvos meistriškumo kursuose „Academia Baltica“, 1992-1998 m. dėstydamas „Yamaha“ meistriškumo kursuose Tokijuje.
Šiuo metu Petras Geniušas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Nuo 2015 metų dėsto Škotijos karališkoje akademijoje.
Įgimtas žingeidumas skatina jį neapsiriboti vien klasikinio pianisto patirtimi ir veikla, nenuilstamai plečiant savo muzikinį akiratį – nuo anglų virginalistų ir įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo ir elektronikos.
Viename interviu maestro yra pasakęs: „Pavadinčiau save amžinu mokiniu.“
