Pagrindinis > Apie mus skelbia > Dirigentas Christian Frattima: „Negalime galvoti apie ateitį, jei nežiūrime į praeitį“

Dirigentas Christian Frattima: „Negalime galvoti apie ateitį, jei nežiūrime į praeitį“

Birželio 11 d. Christianas Frattima grįžta į Paliesiaus dvarą su jo vadovaujamu Paliesiaus dvaro konsortu ir kviestinėmis atlikėjomis Bryndís Guðjónsdóttir ir Mae Hayashi koncertui „Si vis pacem… para pacem“, kuriame skambės italų baroko kompozitorių muzika.

Po koncerto svečiai taip pat kviečiami į vakarienę senovės Romos tema. Kalbamės su idėjos autoriumi ir dirigentu Ch. Frattima apie būsimą renginį.

Plačiau apie koncertą: 06.11 | Paliesiaus Dvaro Konsortas: „Si vis pacem… para pacem“

Šaltinis: LRT.LT


2021 m. gruodžio 31 d. kvietėte pasitikti Naujuosius metus Paliesiaus dvare su baroko muzika. Ar būtent šio renginio sėkmė įkvėpė pakviesti pasitikti vasarą?

Iš tikrųjų tai sakyčiau, kad nelabai. Na, buvo idėja pratęsti tokią tradiciją – vakarienę su baroko muzika. Todėl vakarienę ir palikome, kaip per Naujuosius. Bet aplinkybės, kurios įkvėpė šiuos du koncertus – visiškai kitokios. Dabar karas Ukrainoje… Galima sakyti, kad pasitinkame vasarą, bet būsimas koncertas labiau apie kančią. Atliksime „Stabat Mater“, kūrinį apie Kristaus motinos kančią.

 

Senovės Roma, atrodo, turi mažai ką bendro su Lietuva. Kodėl pasirinkote šią temą? Galbūt Jūs atrandate kokių nors panašumų?

 

Kodėl pasirinkote žodžius „Si vis pacem… para pacem“ („Jei norite taikos, pasiruoškite taikai“)? Ar tai susiję su dabartine situacija Ukrainoje?

Tai irgi susiję su kompozitoriais. Programoje be „Stabat Mater“ bus ir kitas kūrinys, A. Vivaldi „Nulla in mundo pax sincera RV 630“. Tai irgi katalikiškas tekstas. A. Vivaldi yra sakęs, kad pasaulyje negali būti taikos, negali būti meilės, jei nėra Jėzaus Kristaus. Taika gali būti tik per Kristų. Dėl to toks ir programos pavadinimas „Si vis pacem… para pacem“. Lotynai sakydavo: „Si vis pacem, para bellum“ (liet. „Jei norite taikos, pasiruoškite karui“). Bet aš sakau atvirkščiai: jei norite taikos, pasiruoškite taikai. Visa ta militarizacija veda į karą, tai nieko gero. Kaip tik reikia sukurti taikos idėją, sentimentą. Dėl to ir atsirado tokia programa.

O dėl Ukrainos, manau, kad ukrainiečiai yra herojai. Į karą bandoma reaguoti ir mano solidarumas yra maksimalus. Tačiau taip pat galiu pasakyti, kad nematau aiškių žingsnių iš Vakarų pasaulio. Manau, kad reikia nuspręsti, ką daryti. Kol svarstome, ar dujų nebepirkti, ar ką, žmonės Ukrainoje miršta. Manau, kad reikia išsirinkti vieną strategiją ir tada eiti iki galo. Jei tikrai manome, kad tai yra agresija, turėtume stipriau jai prieštarauti. O jeigu ne, turėtume padaryti, kad būtų taika, kompromisas. Dabar, atrodo, nėra jokios strategijos. Tiesiog laukiam, kol viskas pasibaigs. Bet greit nepasibaigs, karas bus ilgas. O tiesiog lieti kraujo negalime, tai žmogžudystė.

 

Grįžtant prie koncerto… Arijas atliks sopranas Bryndís Guðjónsdóttir ir kontraltas Mae Hayashi. Galbūt papasakotumėte apie šių atlikėjų išskirtinumą?

„Stabat Mater“ atlikimui iš esmės reikia dviejų solisčių: soprano ir kontralto. Mae Hayashi yra grynas kontraltas, o tai labai reta. Ji gali dainuoti trimis ar daugiau oktavų, ir moterišku, ir vyrišku balsu vienu metu. Ji labai įžymi, yra įvairių tarptautinių konkursų laureatė.

Kita vertus, islandė Bryndís Guðjónsdóttir, su kuria susipažinau per jos laimėtą konkursą ir kuri pradėjo su manimi mokytis, yra labai aukšto balso, sakyčiau, tai angelo balsas, leggero.

Kontrastas yra labai įdomus, taip pat ir vizualine prasme: maža japonė, kuri dainuoja giliai, vyriškai, ir aukšta islandė, dainuojanti leggero balsu. Mae Lietuvoje jau koncertavo per Naujuosius metus ir labai mums visiems patiko, nusprendėm pakviesti dar kartą. O Bryndís Lietuvoje koncertuos pirmą kartą.

 

Po koncerto svečiai kviečiami į vakarienę senovės Romos tema. Ko jie galėtų tikėtis?

Romos virtuvė, sakyčiau, buvo sveika, paprasta. Jie daugiausia valgydavo mėsą, ypač avieną, bet taip pat ir daug vegetariškų patiekalų, pavyzdžiui, grikių. Mes bandysime atkartoti Romos virtuvę ir pagrindinis patiekalas bus aviena – avies koja. Ji bus troškinta, patiekta su artišokais.

Visos gaminimo technologijos atitiks Romos laikotarpio technologijas, kaip ir visi ingredientai – nebus nieko, ko romiečiai nevalgydavo. Aišku, yra dalykų kaip toks senovės Romos padažas iš žuvies žarnų, bet jo nebus, nes mes stengsimės patiekti patiekalus, atitinkančius šiuolaikinius skonius, prie kokių esam pripratę. Trumpai tariant, bus labai skanu, bet viskas atitiks Romos estetiką ir skonius.