15min.lt: „Bajorų virtuvė“. Paliesiaus dvaras – Kublicų palikimas ir žuvies receptas iš XVII amžiaus

Lietuvoje vis dažniau atsisukame į savo krašto kultūrinį paveldą, protėvių palikimą ir tai saugančius žmones. Viena iš šio palikimo atšakų – primirštas bajorijos gyvenimas XVIII– XIX a. Lietuvoje.

Videociklas skirtas visiems, besidomintiems gastronomijos ir kulinarijos paveldu, norintiems sužinoti ką nors nauja apie Lietuvoje pastatytus dvarus bei juos valdžiusias bajorų gimines. Taip pat – jų nuopelnus Lietuvai. Ir, galiausiai, užmesti akį, kaipgi anksčiau atrodė pasiturinčio didiko „tipinis ir paprastas“ meniu. Šioje videopasakojimo dalyje sužinosite apie Paliesiaus dvarą ir Kublickų giminės palikimą.

Video pasakojimas: 15MIN.LT

 

Kublickų palikimas

Pirmos žinios apie Paliesiaus dvarą – mažą medinį dvarelį – mus pasiekia iš XVII a. pabaigos. 1736 m. jį įsigijo ponai Kublickai, tačiau nusprendė, kad dvaras neturi reprezentacinės reikšmės ir patys čia negyvens. Dvarui prižiūrėti iš lauko riedulių buvo pastatytas didžiulis ekonomo namas. Tačiau ekonomui buvo leista gyventi tik tam tikrose namo dalyse. Visos kitos patalpos buvo ūkinės paskirties. Čia buvo ir karietinės (ratinės), į kurias su visais žirgais, arkliais įvažiuodavo karietomis, vežimais.

Šalia ekonomo namo ponai Kublickai pastatė labai įdomios formos arklides. Jas projektavę architektai pritaikė daug sumanių ir išradingų sprendimų.

Kadangi Paliesiaus dvaras stovėjo labai šlapioje vietoje ir reikėjo jį gelbėti nuo drėgmės, netoliese tekanti Kančioginos upelė, kuri stipriai išsiliedavo, buvo padalyta į dvi dalis. Taip dvaras atsidūrė tarp dviejų upelių, o už dvaro abi upelės dalys buvo vėl sujungtos.

Arklidžių pastatas turi išorinę ir vidinę dalį. Tarp jų yra oro tarpas, kuris reikalingas šilumai saugoti. Šis pastatas gali būti vadinamas XVIII a. saulės baterija, nes saulė, keliaudama nuo rytų iki vakarų, visą dieną šildo sieną, kuri yra apvali, neturi kampų, o akmuo yra puikus šilumos akumuliatorius.

Vėliau ponai Kublickai visgi apsigalvojo – jie nusprendė, kad Paliesiaus dvaras yra labai graži vieta, kurioje jie praleis savo senatvę. Jie pasirūpino ne tik Paliesiumi, bet ir šalia esančiu miesteliu Mielagėnais. Mielagėnams išrūpino miestelio teises, tris prekymečius, kurie vyksta ligi šiol, gavo leidimą statyti bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą, ir tapo jos fundatoriais. Šioje bažnyčioje po altoriumi Kublickai ir palaidoti.

Ponai Kublickai buvo išsilavinę žmonės, mėgo bendrauti ir priimti svečius. Dideliuose rūsiuose jie laikė maisto atsargas ir gėrimus, atsivežtus iš kitų šalių. Šalia ponų namo iškilo ledaunė, dvaras turėjo savo malūną. Greičiausiai turėjo ir savo vištidę, augino galvijus, nes veršiena buvo vienas iš pagrindinių patiekalų. Pagal to meto tradiciją maistas buvo ruošiamas labai šviežiai, daug kas užsiauginama pačių, renkamos miško gėrybės. Maistas į stalą buvo patiekiamas nesmulkintas, vaisiai nelupti, kad turėtum malonumą nusilupti juos savo rankomis. Būtinai turėjo būti staltiesė.

Senoviniuose meniu prabangą reiškė ne patiekalų gausa, bet įvairovė – 5 patiekalų meniu buvo tipinio didiko pietūs. Šventinis meniu galėjo būti sudarytas iš 36 ar net daugiau patiekalų.

 

Patiekalas ir receptas

Paliesiaus dvare gaminamas patiekalas yra žuvis mėsos drebučiuose. Toks patiekalas labai tinka šiam regionui, nes dvaro apylinkėse gausu upių ir ežerų. Dar nuo LDK laikų žuvis suprantama kaip gėlavandenė. Visų žuvų karalienė buvo lydeka, toliau ėjo starkis, lašiša, Renesanso epochoje išpopuliarėjo karpiai. Tačiau svarbiausia – prabangia žuvimi buvo laikoma didelė žuvis, kurią galima patiekti įvairiais būdais.

Šiuo atveju ji patiekiama mėsos drebučiuose, kurie išplakami iki baltumo. Tai mus tarsi perkelia į barokinę LDK virtuvę ir primena vieną jos bruožą: prieš paragaudamas svečias turi pamatyti lėkštėje stebinantį vaizdą. Geras rezultatas pasiektas tada, kai svečias nesupranta, kas jo lėkštėje. Šis patiekalas yra kaip tik toks: mėsos drebučiai, bet baltos spalvos, viduje žuvis, bet ji pasislėpusi po drebučiais.

Starkio, lašišos arba ungurio drebučiuose receptas

Žuvį nuvalyti, supjaustyti griežinėliais, pasūdyti ir išvirti kartu su įvairiomis šakninėmis daržovėmis (pagal skonį: morkų, pastarnokų, poro, saliero šaknies) ir prieskoniais. Kai išvirs, sudėti dubenėlyje, tegu ataušta. Tada gaminti drebučius. Pusę kvortos mėsos drebučių (apie 350 ml) sumaišyti su puse stiklinės (maždaug 90 ml) alyvuogių aliejaus ir išplakti iki baltumo, kad būtų kaip grietinė. Į šią masę mirkyti kiekvieną ataušusios žuvies gabalėlį ir dėti į serviravimo lėkštę. Kiekvieną gabaliuką papuošti virtais vėžių kakleliais, gabalėliais pjaustytais mažais marinuotai agurkėliais, kaparėliais arba alyvuogėmis. Patiekti su garstyčių padažu ar grietine, paruošta su tryniais ir vėžių sviestu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Skaityti: 15MIN.LT

Jums gali būti įdomu:

KONCERTŲ KALENDORIUS
EL. PARDUOTUVĖ
PALIESIAUS KLINIKA